7 balų pagal momentinės magnitudės skalę smūgių epicentras buvo po sala, vos už 16 kilometrų nuo sostinės Port o Prenso.

Žemės drebėjimas smogė po 17 val. vietos (trečiadienio vidurnakčio Lietuvos) laiku, pasibaigus darbui, todėl neaišku, kiek žmonių ten buvo likę.

JAV Geologijos tarnyba (USGS) nurodo, kad požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti 16 val. 53 min. vietos (antradienį 23 val. 53min. Lietuvos) laiku.

"Po minutės nuo drebėjimo pradžios... virš miesto pakilo žemės, dulkės ir dūmai, kurie tarsi antklodė visiškai dengė miestą apie 12 minučių, kol dulkės išsisklaidė", - JAV Tarptautinio vystymo agentūros (USAID) darbuotojas Mike'as Godfrey sakė televizijai CNN.

Pasak ekspertų, šių požeminių smūgių židinys buvo labai negiliai - tik 10 kilometrų gylyje, o dėl šios priežasties jo griaunamoji jėga buvo labai didelė.

USGS geofizikas Dale'as Grantas,dirbantis Kolorado mieste Goldene, kad Haityje žemės drebėjimų nebuvo užregistruota ilgiau nei 200 metų. "Du dideli žemės drebėjimai įvyko 1751 ir 1770 metais, tačiau nuo to laiko tokio stiprumo smūgių nebuvo", - nurodė jis.

Šimtai, o gal ir tūkstančiai aukų

Haičio sostinės Port o Prenso gatvės buvo nuklotos žuvusiųjų kūnais ir sužeistaisiais, o šalia jų budėjo daugybė žmonių, suspėjusių išbėgti iš griūvančių pastatų per stiprų žemės drebėjimą, kuris įvyko antradienio pavakarę.

Vėlų antradienio vakarą tūkstančiai žmonių, susirinkusių sostinės aikštėse, giedojo religines giesmes ir verkė. 

Trečiadienio rytą visas šios katastrofos mastas dar nebuvo žinomas -nebuvo įmanoma pateikti netgi apytikrio aukų skaičiaus. Tačiau pasivaikščiojus po nusiaubtą miestą tampa aišku, jog dešimtys tūkstančių gyventojų neteko būstų, o daugybė žmonių žuvo. Baiminamasi, kad ši katastrofa nusinešė šimtų ar netgi tūkstančių žmonių gyvybes.

Žuvusieji"bus skaičiuojami šimtais", APF žurnalistams sakė vienas krauju apsitaškęs gydytojas, tvarstydamas savo sužeistą kairę ranką.

Daugelis sunkiai sužeistų žmonių trečiadienį paryčiais sėdėjo gatvėse, šaukdamiesi gydytojų pagalbos. Gelbėjimo tarnybos buvo praktiškai paralyžiuotos, todėl nukentėjusieji neturėjo jokio kito pasirinkimo, tik laukti.

"Ligoninės negali susidoroti su tokiu nukentėjusiųjų srautu, - sakė gydytojas ir buvęs senatorius Louis Gerardas Gillesis, padedantis išsigelbėjusiems žmonėms. - Haičiui reikia melstis. Mes visi turime melstis kartu".

Haičio policija, Jungtinių Tautų darbuotojai ir Raudonasis Kryžius mėgino automobiliais vežti sužeistuosius į ligonines, tačiau darbai vyko lėtai, nes po žemės drebėjimo išsiklaipiusias gatves užvertė nuolaužos.

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacija mano, jog galėjo nukentėti iki 3 mln. žmonių.

Šios organizacijos atstovas Paulas Conneally sakė, kad požeminių smūgių epicentras buvo labai arti Port o Prenso, o tai "nėra geras požymis".

Pasak jo, Haitis yra viena iš neturtingiausių Šiaurės pusrutulio šalių, prastai pasiruošusi likviduoti didelių stichinių nelaimių padarinius.

Sugriautų pastatų daugiau nei sveikų

Septynių balų žemės drebėjimas sugriovė netgi daugelį tvirčiausių sostinės statinių. Praėjus kelioms valandoms dulkėmis ir nuolaužomis padengtą Port o Prensą sukrėtė dešimtys stiprių pakartotinių smūgių.

Daugelis pastatų Haityje netgi įprastomis sąlygomis buvo pavojingai netvirti. Per drebėjimą griūnant namams ore skraidė sulankstyto metalo ir betono nuolaužos.

Port o Prensą kertančiame pagrindiniame Delma prospekte išlikusių pastatų yra mažiau nei sugriautų, pranešė kitas "Food for the Poor"darbuotojas.

"Port o Prenso centras sunaikintas - tai katastrofa", - aimanavo vyras, vardu Pierre'as, kuris nuėjo kelis kilometrus, kol rado savo namą. Žvalgydamasis po nuniokotą miestą, jis buvo taip smarkiai sukrėstas, jog vos įstengė kalbėti.Pasak liudininkų, 2 mln. gyventojų turinčiame mieste stichijos šėlsmas neaplenkė nei rajono: dūmų ir dulkių stulpai kilo tiek nuo daugybės Port o Prenso lūšnynų, tiek nuo prabangių priemiesčių.

Baltumu švytinti prezidentūra, esanti centrinėje Marso laukų aikštėje, taip pat buvo sugriauta, o jos susmukęs centrinis kupolas tapo akivaizdžiu nuniokotos šalies simboliu.

Daugelis ligoninių, viešbučių, mokyklų ir ministerijų pastatų taip pat buvo sulyginti su žeme.

Tik nedaugelis gyventojų drįso įžengti į savo būstus, baimindamiesi būti užversti per vieną iš 27 stiprių pakartotinių smūgių.

Sugriuvus viešbučiui "Montana" buvo pasigesta apie 200 užsieniečių.

Liudijimai internete

Vis daugiau pranešimų apie šią nelaimę ir nuotraukų su nuniokoto miesto vaizdais sklido elektroniniu paštu ir socialiniame tinkle "Twitter".

"Girdžiu dainavimą ir maldas Karefūr Fėjo rajone... Meldžiuosi už tuos žmones", - sakoma viename pranešime.

Tačiau temstant Port o Prense "darosi tyliau.. Dainavimas ir maldos, kurias girdėjau anksčiau, nutiko... Jokių sraigtasparnių... Jokių greitosios pagalbos automobilių sirenų", - rašoma kitoje "Twitter" žinutėje.

Kituose pranešimuose buvo užsimenama apie galimas kitas šiurpias tragedijas.

"Atleiskit, iš Vilja Kreolės - jokių žinių", - sakoma viename iš jų.

Iš Haičio sostinės atsiųstose nuotraukose matėsi visiškai nuniokotas miestas, taip pat kaip iš po griuvėsių traukiami apkvaitę ir dulkių sluoksniu padengti, tačiau likę gyvi žmonės.

Daugelio drebėjimą atlaikiusių pastatų sienas išraižė dideli įtrūkimai.

Sugriuvo JT būstinė, dingo vadovas

Niujorke JT atstovas spaudai Martinas Nesirky  patvirtino, kad JT kompleksui Port o Prense "padaryta didelė žala". Pastatas sugriuvo, o JT taikdarių misijai vadovaujantis tunisietis
Hedi Annabi dingo.

"Neturime žinių apie ten gyvenusius žmones, tarp jų - daugelį prancūzų ir misijos vadovą, mūsų draugą Annabi", - nurodė jis.

Vienas aukštas JT pareigūnas Niujorke antradienio vakarą sakė, kad pasigesta daugelio Haityje dirbusių JT pareigūnų.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas  paskelbė pareiškimą, kuriame sako: "Reiškiu nuoširdžią užuojautą Haičio žmonėms po šio niokojančio žemės drebėjimo".

"Šios tragedijos metu labai nuogąstauju dėl Haičio žmonių ir daugybės toje šalyje dirbančių Jungtinių Tautų darbuotojų", - sakoma B.Ki-moono pareiškime.

Brazilijos vadovaujamas Stabilizavimo pajėgas Haityje (MINUSTAH) sudaro 7 060 karių ir 2 091 policininkas. MINUSTAH šioje Karibų jūros saloje, kurioje gyvena 8 mln. žmonių, buvo dislokuotos 2004 metų viduryje.

"Nežinome, kiek tame pastate buvo žmonių", - žurnalistams sakė JT taikdariškų operacijų vadovas Alainas Le Roy.

A.Le Roy padėjėjas Edmondas Mulet  sakė, kad darbo dieną paprastai tame pastate būdavo 200-250 žmonių.

Po drebėjimo ėmė siautėti plėšikautojai

Haityje trečiadienį paryčiais plėšikautojai nusiaubė prekybos centrą, įsikūrusį šalia galingo žemės drebėjimo nuniokotos sostinės.

Kaip iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, iš apgriauto prekybos centro plėšikautojai nešė įvairiausius daiktus.

Šis prekybos centras yra prie kelio, jungiančio sostinę Port o Prensą ir Petjonvilio priemiestį, kuriame įsikūrę pasiturintys gyventojai,

Pasaulis ruošiasi padėti

Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Kanados ir daugelio Lotynų Amerikos šalių vyriausybės antradienį ruošėsi suteikti pagalbą Haičiui, kurį nuniokojo galingas 7 balų žemės drebėjimas, sugriovęs daugybę pastatų ir nusinešęs dar nežinomą skaičių žmonių gyvybių.

JAV prezidentas Barackas Obama sakė, kad jo vyriausybė "pasiruošusi padėti Haičio žmonėms".

Tuo tarpu JAV Valstybės departamentas, Tarptautinio vystymo agentūra (USAID) ir Ginkluotųjų pajėgų pietinis štabas ruošiasi "koordinuoti (žemės drebėjimo padarytos žalos) įvertinimą ir bet kokią reikalingą pagalbą".

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras sakė, kad jo šalis "reiškia visišką solidarumą" su Haičiu. Jis pridūrė, kad Prancūzijos URM krizių centras pradėjo "mobilizuoti ir nedelsiant siųsti skubią pagalbą Port o Prensui".

Kanada, kurioje gyvena apie 80 tūkst. išeivių iš Haičio, pareiškė esanti "labai susirūpinusi" dėl toje saloje susiklosčiusios padėties. Kanados užsienio reikalų ministras Lawrence'as Cannonas  sakė, kad jo šalies pareigūnai "susisiekė su tame regione veikiančiais patikimais humanitarinės pagalbos partneriais, siekiant nustatyti reikalingos pagalbos mastą po šio žemės drebėjimo".

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sakė esantis "labai susirūpinęs" dėl padėties žemės drebėjimo nuniokotoje Karibų saloje, ypač dėl 1 200 jo šalies piliečių, kurie priklauso Brazilijos vadovaujamoms Jungtinių Tautų (JT) Stabilizavimo pajėgoms Haityje (MINUSTAH). Šių pajėgų kontingentą sudaro iš viso 7 060 karių.

Vienas MINUSTAH darbuotojas Haityje sakė naujienų agentūrai AFP, kad požeminiai smūgiai smarkiai nuniokojo šios misijos būstinę.

Kolumbijos prezidento kanceliarija pranešė paskelbusi "parengtį ir pasiruošusi atsakyti į Haičio institucijų pagalbos prašymą". Tame pranešime taip pat nurodoma, kad Kolumbijos gynybos ministerija ir gelbėjimo tarnybos koordinuoja būsimus pagalbos veiksmus.

Venesuela pranešė artimiausiomis valandomis pasiųsianti į Haitį "humanitarinės pagalbos grupę", kurią sudarys 50 žmonių. Užsienio reikalų ministras Nicolas Maduro  sakė, kad ta grupė išvyks į Port o Prensą trečiadienio rytą ir nugabens nelaimės ištiktiems haitiečiams maisto ir medicinos priemonių.

N.Maduro pridūrė, jog po žemės drebėjimo nesugebėjo susisiekti su Venesuelos ambasadoriumi Haityje arba tos šalies pareigūnais.

Panamos viceprezidentas Juanas Carlosas Varela pažadėjo, kad jo šalies vyriausybė paramos veiksmus derins su JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UNOCHA).

J.C.Varela pažadėjo užtikrinti "visą infrastruktūrą, reikalingą paramos, kuri turėtų būti pasiųsta tai broliškai šaliai, logistikos koordinavimui".

Peru nurodė, kad MINUSTAH misijoje dalyvaujantys jos 205 kariai prisidės prie gelbėjimo operacijų Haityje. Taip pat pranešama, kad nei vienas iš Peru karių per drebėjimą nenukentėjo.

"Kariškiai nepraneša apie jokius incidentus. Jie visomis išgalėmis prisidės prie pagalbos žemės drebėjimo aukoms", - sakoma Peru ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Meksikos URM nurodė atidžiai stebinti padėtį Haityje ir "aktyvavusi planą apsaugoti į nelaimę pakliuvusius meksikiečius".

Dominikos Respublikos, kuri, kaip ir Haitis, yra Espanjolos (Haičio) saloje, prezidentas Leonelas Fernandezas paragino tarptautinę bendruomenę padėti Haičiui išgyventi šią "tikrą tragediją". Šalies vadovas nurodė, kad jo vyriausybė pasiruošusi pasiųsti pagalbą.

Dominikos Respublikos vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad vienas šalies oro pajėgų lėktuvas paruoštas evakuoti nukentėjusius per žemės drebėjimą ir kad į kaimyninę šalį bus pasiusta grupė kinologų su dresuotais šunimis, kurie padės ieškoti po griuvėsiais prispaustų žmonių.

Popiežius ragina dosniai padėti

Popiežius Benediktas XVI kreipėsi į tarptautinę bendruomenę su raginimu nepagailėti dosnios humanitarinės pagalbos nukentėjusiesiems per niokojantį žemės drebėjimą Haityje ir pažadėjo Katalikų Bažnyčios pagalbą.

Popiežius taip pat paragino melstis už šios gaivalinės nelaimės aukas bei patikino visus kenčiančiuosius, kad dvasiškai yra greta jų ir "meldžia Dievo paguodos bei palengvinti jų kančias".

Jis sakė, jog norėtų kreiptis į visų dosnumą, kad "visiems šiuo metu nepriteklių ir skausmą išgyvenantiems mūsų broliams ir seserims netrūktų konkretaus mūsų solidarumo ir veiksmingos tarptautinės bendruomenės pagalbos".

Šį pareiškimą Šventasis Tėvas padarė trečiadienį per savaitinę bendrąją audienciją.

Baiminasi pakartotinių smūgių

JAV Katalikų šalpos tarnybos (Catholic Relief Services, CRS)darbuotoja Sara Fajardo sakė naujienų agentūrai AFP, jog baiminasi, kad pakartotiniai smūgiai, kurių stiprumas siekė iki 5,9 balo, gali sugriauti daugiau pastatų.

"Dauguma Katalikų šalpos tarnybos darbuotojų ketina nakvoti CRS administraciniame komplekse, tačiau jie miegos lauke, nes daugelis bijo miegoti pastatuose", - sakė ji.

Šio galingo žemės drebėjimo smūgiai taip pat buvo juntami Kubos pietryčiuose, už maždaug 260 kilometrų nuo epicentro. Paskelbus cunamių pavojų, Kubos pareigūnai evakavo pakrančių gyventojus.

"Sėdėjau terasoje ir pamaniau, kad slystelėjo kėdė, ant kurios sėdėjau. Tačiau supratau, jog tai žemės drebėjimas", - sakė Eduardo Machinas, gyvenantis pajūrio mieste Santjago de Kuboje.

Tas smūgis "buvo labai stiprus", pridūrė vyras.

Kubos rytuose esančios Gvantanamo įlankos pakrantėje veikiančioje JAV jūrų pajėgų bazėje buvę jūreiviai pajuto požeminius smūgius, tačiau bazei jokios žalos nebuvo padaryta. Taip pat nenukentėjo sulaikymo centras, kuriame Jungtinės Valstijos lauko 198 terorizmu įtariamus asmenis, sakė vyresnysis laivūnas Billas Mesta .

"(Žemės drebėjimas) tiesiog sudrebino kai kuriuos pastatus", - nurodė kariškis.

Kruizų kompanija "Royal Caribbean" citavo preliminarius pranešimus, kuriuose sakoma, jog Haičio šiaurinėje pakrantėje jos valdomas Labadžio pajūrio kurortas nenukentėjo.

Bendrovės atstovė Cynthia Martinez sakė, jog per šį žemės drebėjimą "Royal Caribbean" laivų uoste nebuvo.