M. Martinezas gimė ir užaugo šioje nedidelėje vos 160 tūkst. gyventojų turinčioje saloje. Žmonės čia įpratę gyventi nuolatinių Šiaurės Korėjos grasinimų fone. Pavyzdžiui, 2013 metais Pchenjanas perspėjo, kad Šiaurės Korėjos raketos be vargo pasiektų salą.
Nepaisant to, šį kartą reikalai žymiai rimtesni.
Planas paleisti keturias balistines raketas į žodžiais nenusakomo mėlio vandenis – iniciatyva, kurią Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas realybe paversti planuoja jau rugpjūčio viduryje, ketvirtadienį skelbia vietos žiniasklaida. Niekas nežino, kada Šiaurės Korėjos lyderis duos nurodymą imtis veiksmų, tai gali nutikti bet kurią akimirką.
Jeigu grasinimai virstų realybe, raketos nukristų už 12 jūrmylių nuo Guamo teritorinių vandenų, bet Išskirtinės ekonominės zonos viduje – kitaip tariant, vandenyse, kur žvejoja vietiniai.
Kaip ir M. Martinezas, dešimt ar daugiau CNN kalbintų Guamo gyventojų sakė nepanikuojantys.
Saloje yra Jungtinių Valstijų karinių pajėgų, jų bazės užima kone trečdalį sakos ploto. Būtent ten ir ruošiamasi pačiam blogiausiam scenarijui.
Ta apsimestinė vietinių ramybė tikrai nereiškia, kad žmonių nekankina nerimas, sako Guamo muziejuje dirbanti Jodiann Santos.
„Mus ramina, kad esame apsaugoti, tačiau realybė tokia, kad šiandien dar esame čia, o rytoj mūsų čia gali nebebūti“, – sako moteris.
Salos gubernatorius Eddie Calvo ramina, kad sala gerai apsaugota, čia yra priešraketinės gynybos sistemos elementų, konkrečiai skirtų numušti balistinėms raketoms.
„Guame nėra jokios panikos. Tikrai nenoriu menkinti pavojaus ar kažko nutylėti. Mes puikiai suprantame grėsmę, tačiau nenorime be pagrindo sėti panikos, nenorime daryti išvadų, paremtų vien grėsminga retorika“, – CNN sakė E. Calvo.
Žvejodamas M. Martizenas pasakoja, kad Šiaurės Korėja niekada neišeina jam iš galvos, nors jis ir stengiasi apie tai negalvoti. Ir jis tikrai toks ne vienas.
„Kartais man atrodo, kad jie bijo, bet nenori parodyti, nenori tos baimės išreikšti. Tokie jau tie žmonės – nenori niekam parodyti viduje tūnančio baimės žvėries“, – sako žvejys.
Jeigu Guame gyvenantis jaunimas ir bijo dėl savo ateities, užėjus į kavinę „Infusion Coffee“ to nepajusi.
Atsipalaidavęs kavinės personalas prie baro noriai juokauja apie Šiaurės Korėjos grėsmę – ruošdami kavą, jie pieno putoje netgi bando atvaizduoti sprogimo sukeliamą grybo formos debesį.
„Mes stengiamės neimti viso to giliai į širdį, bet puikiai suprantame, kaip tai rimta. Žinome, kad bet kurią akimirką jie gali atsiųsti savo raketų... Nepaisant to, mes tikrai negyvename nuolatinėje baimėje“, – teigia 26 metų Markas Alexas.
Kad ir kaip ten bebūtų, gerdami kavą ir užkandžiaudami žmonės vis tiek kalba ne apie ką kitą, o apie Kim Jong Uno keliamą grėsmę.
Aišku, tai ne tokios pat kalbos, kurias galima išgirsti iš Jungtinių Valstijų politikų. Paprasti žmonės labiausiai nerimauja ne dėl balistinių raketų ar branduolinio pavojaus, o dėl to, kas gali nutikti jų šeimoms.
„Dauguma Guamo gyventojų ne kartą girdėję apie grėsmę iš Šiaurės Korėjos, jiems tai ne naujiena. Manęs tai pernelyg nejaudina, nes tos pačios kalbos sklando jau ilgiau nei dvejus metus“, – sako Aaronas Burgeris, Guame gyvenantis jau daugiau nei dešimt metų.
Anot A. Burgerio, gerai yra tai, jog žemyninėje Jungtinių Valstijų dalyje gyvenantys žmonės dabar daugiau žino apie šią salą, kurią Vašingtonas į savo rankas parėmė 1898 metais. Be to, kalbos apie kone neišvengiamą pavojų skatina jo artimuosius klausti, kada gi jis pagaliau grįš namo.
Ženklų, jog žmonės dėl pavojaus ketina bėgti iš Guamo, taip pat nėra. Tie, kurie čia gimė ir užaugo apie tai tikrai negalvoja.
Guamas – turistų iš Azijos pamėgta vieta, daugiausia atvažiuoja žmonių iš Japonijos ir Pietų Korėjos. Informacijos apie tai, jog turistų srautas mažėtų ar žmonės nuspręstų keliones atšaukti, nėra.
Salai nesvetimi ir konfliktai. Antrojo pasaulinio karo metais trejus metus Guamas buvo okupuotas Japonijos, o liepos 21 dieną minima Išlaisvinimo diena – viena iš svarbiausių Guamo švenčių.
„Jeigu su tuo susitvarkyti pavyko praeities kartos, pavyks ir mums. Negalėtų atsitikti nieko, kas mane priverstų palikti namus“, – sako J. Santos.