Atlikti tyrimai patvirtino, kad bakterijų atsparumas medikamentams auga ir ilgainiui žmonija gali grįžti prie aplinkybių, kai antibiotikai dar nebuvo išrasti, o žemynus siaubdavo mirtinų ligų protrūkiai. Vien pernai metais Europos Sąjungos ligoninėse dėl šios priežasties mirė daugiau nei 33 tūkst. žmonių. Dažniausiai gyvybes pasiglemžia plaučių uždegimas bei gripo komplikacijos.
„Problemą apsunkina ir perteklinis vartojimas gydant žmogų, taip pat gyvulius ar net žuvis. Baisiausia, kada tas antibiotikas patenka į aplinką, o aplinkoje gyvena bakterijos, kurios jį naudoja ir išsiugdo atsparumą“, – atkreipė dėmesį už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Kurti naujus vaistus farmacijos kompanijoms ne tik brangiai kainuoja, investicijos sunkiai atsiperka, bet ir užtrunka maždaug dešimt metų. Tiesa, Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos skatina naujų antibiotikų kūrimą ir remia jų laboratorinio lygmens tyrimus. Ir tai ne vienintelės jų dedamos pastangos įveikti šią problemą.
Pernai spalį Europos Parlamentas priėmė teisės aktą, skirtą kovoti su per dideliu antibiotikų naudojimu gyvulininkystėje. Direktyva, kuriai dar turi oficialiai pritarti Europos Sąjungos šalių ministrai, numato, kad Europos ūkininkai nebegalės taikyti antibiotikų terapijos visiems savo auginamiems gyvuliams ar paukščiams vien dėl to, kad susirgo kuris nors vienas gyvūnas. Ūkininkai turės gauti veterinaro pažymą, kad toks žingsnis yra pateisinamas, nes yra didelis pavojus, kad užsikrės kiti gyvūnai. Teisės aktas taip pat suteiks Europos Sąjungai galią įpareigoti kai kuriuos vaistus naudoti tik žmonių gydymui, taip pat uždraus ūkininkams naudoti antibiotikus gyvulių augimui spartinti.
Siekdama kovoti su augančia grėsme, Europos Komisija savo ruožtu pasiūlė planą „Viena sveikata“ (ang. „One Health Action Plan“), kuri turi užtikrinti tikslingą, bendrą visų sąjungos valstybių narių veiklą kovojant su pertekliniu antibiotikų vartojimu ne tik žemės ūkyje, bet ir sveikatos sistemoje, aplinkosaugoje.
Šiuo metu jau yra įvesta griežta antibiotikų apskaita, vykdoma kontrolė, fiksavimas, kada koks medikamentas buvo panaudotas gyvulių bandoje. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad antibiotikų liekamųjų dalių neatsidurtų maisto produktuose.
Taip pat pasiūlyta įdiegti naujas priemones, kurios galėtų tarnauti kaip profilaktika – vakcinacija, naujos diagnostikos priemonės ir sustiprintos higienos taisyklės. Kuriami nauji vaistai, kurie atitinkamais atvejais būtų naudojami tik gyvūnams ir visiškai netiktų žmogaus ligoms gydyti.
Papildomi parengto plano „Viena sveikata“ tikslai aprėpia žmonių supratimo ir žinojimo apie antimikrobinį atsparumą didinimą, žinių ir įrodymų bazės vykdant priežiūrą, monitoringą ir mokslo tyrimus stiprinimą, sergamumo infekcinėmis ligomis mažinimą taikant sanitarijos, higienos ir injekcijų prevencijos bei kontrolės priemones. Vienas pagrindinių tikslų – paskatinti tvarias investicijas į naujus vaistus diagnostines priemones, vakcinas ir kitas intervencijas.
Remiantis plano „Viena sveikata“ pirminėmis rekomendacijomis, Jungtinėje Karalystėje antibiotikų, skirtų gyvuliams, vartojimas per trejus metus (2014-2017 m.) sumažėjo 40%. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva Europos regione du trečdaliai šalių jau yra parengę kovos su antimikrobiniu atsparumu veiksmų planus.
Lietuvoje už pasirengimą plano įgyvendinimui atsakinga Vyriausybė – mažiausiai keturios penkios ministerijos, taip pat Maisto ir veterinarijos tarnyba, Higienos institutas, Užkrečiamųjų ligų centras.
„Artimiausiu metu kiekviena Europos Sąjungos valstybė gaus savo namų darbus, o tuomet turės sekti konkretūs veiksmai,“ – sako eurokomisaras V.P. Andriukaitis.