Pasak žiniasklaidos, pastaroji už pasirodymą gavo 0,5 mln. JAV dolerių honorarą. Čečėnijos sostinėje Grozne buvo iškabintos vėliavos ir šalies vadovo portretai, porą dienų sustabdytas eismas į miesto centrą vedančiose gatvėse. Grozne oficialiai atidarytas Dubajaus stiliumi suręstas pastatų kompleksas „Grozny-City“, kurį sudaro trys daugiaaukščiai, prabangus viešbutis ir prekybos centras. Po to, kai R. Kadyrovas triskart sušuko „Alach akbar!“, Grozno padangę nušvietė fejerverkai.

Jo patronas V. Putinas gimtadienį šventė kukliau. Iš vakarėlyje dalyvavusios tarptautinio kalibro publikos žiniasklaida paminėjo tik Italijos ministrą pirmininką Silvio Berlusconi. Beje, įdomi aplinkybė – opozicinės Demokratų partijos atstovas senatorius Luigi Zanda ta proga pastebėjo, kad vien per pastaruosius 13 mėnesių S. Berlusconi Rusijoje lankėsi keturis kartus, o Jungtinėse Valstijose – nė sykio. L. Zandai tai kelia nerimą. Ir veikiausiai parodo, kas vienija V. Putino draugus ir sąjungininkus. Pasidygėjimas Amerika ir jos vertybėmis, tokiomis kaip žodžio laisvė ir teismų nepriklausomybė.

Prabanga už Maskvos pinigus

Kviesdamas žvaigždes, kurios sutinka atvykti, oficialusis Groznas mėgina gerinti savo įvaizdį. Gegužę naujo futbolo stadiono atidarymo šventėje dalyvavo ir draugiškas rungtynes už 1 mln. JAV dolerių honorarą lošė Diego Maradona ir Luísas Figo. Tiesa, su žvaigždėmis nutinka visaip – prikalbintas treniruoti Grozno „Terek“, garsusis olandas Ruudas Gullitas gana atvirai kalbėjo apie keistą gyvenimo būdą Čečėnijos sostinėje, be to, iš jo laukta greitų rezultatų, tačiau jų nebuvo, tad R. Gullitas buvo labai greitai atleistas.

Rusų naujienų tarnybos žurnalisto paklaustas, iš kur gauti jo gimtadienio iškilmėms skirti pinigai, R. Kadyrovas atsakė: „Alachas duoda. Nežinau. Pinigų iš kažkur atsiranda.“ Šmaikštesnė Rusijos žiniasklaida Alachą nedelsdama pakrikštijo rėmėju.

Jokia paslaptis, iš kur pinigai puošniems minėjimams, – Grozno valdžią dosniai remia Federalinis centras. Maskva pastaraisiais metais finansuoja daugiau nei 90 proc. Čečėnijos biudžeto, kiekvienais metais jį papildo 2 mlrd. JAV dolerių. Rusijos regionų plėtros ministerija suskaičiavo, kad programai „Šiaurės Kaukazo federalinės apygardos plėtra iki 2025 metų“ prireiks 3,9 trln. rublių, iš kurių Čečėnijai turi būti skirta 423 milijardai. Vėliau bendra suma išaugo iki 5,5 trln. rublių. Beje, televizijos kanalui „Rossija-24“ R. Kadyrovas neseniai pareiškė, kad Čečėnija artimiausiu metu gali tapti regionu donoru, kitaip tariant, kitų Rusijos regionų finansuotoja. Pasak Čečėnijos prezidento, Respublikoje vykdomi investiciniai projektai turizmo, transporto, gamybos ir žemės ūkio srityse – tai padės jai išsiveržti į finansuotojas.

Daliai paprastų rusų įkyrėjo apmokėti Grozno sąskaitas. Rugsėjo pradžioje keli šimtai jaunų žmonių Maskvoje surengė eitynes prie V. Putino biuro su šūkiais „Užteks šerti Kaukazą!“ Psichologiškai iš tiesų nelengva dorotis su informacija apie tai, kad Čečėnijoje tęsiasi statybų bumas, o Rusijos provincijoje netrūksta vietų, kur nėra normalaus vandentiekio ir trūkinėja elektros tiekimas. Kiekvienam Čečėnijos gyventojui tenka po 2 tūkst. JAV dolerių – tai dešimt kartų daugiau, nei skiriama Krasnodaro krašto gyventojams. O kur dar R. Kadyrovo 50 prašmatnių automobilių parkas, nuosavas zoologijos sodas ir brangūs žirgai, kuriems laikyti pastatytos 360 vietų arklidės, o prie jų – 2 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Ir, žinoma, terorizmas – prisiminimai apie Maskvos metro ir Domodedovo oro uoste mirtininkų surengtus ir civilių gyvybes nusinešusius teroro aktus dar labai gyvi.

Visuomenės nuomonės tyrimų Levados centro gegužę atliktos apklausos duomenimis, 51 proc. rusų neprieštarautų, jei Čečėnija būtų išbraukta iš Rusijos Federacijos. Tai aukščiausias rodiklis per V. Putino valdymo laikotarpį. Pats Rusijos ministras pirmininkas, rugpjūtį susitikęs su Šiaurės Kaukazo jaunimo aktyvistais, pareiškė, kad šis regionas padeda Maskvai įgyvendinti kai kuriuos geopolitinius interesus, taigi yra labai svarbus, o ne koks balastas.

Pyro pergalė

Tokie tad kontrastai – 40 aukštų biurų pastatas Grozno centre, pasakiški čečėnų politinio elito turtai ir juoda paprastų piliečių neapykanta. Maskvos analitiko Andrejaus Piontkovskio teigimu, dabartinė padėtis reiškia, kad Maskva karą Čečėnijoje faktiškai pralaimėjo ir dabar R. Kadyrovui moka reparacijas.

Gyvenimo kokybę lemia ne vien dotacijų dydis. Spalio pradžioje britų dienraštis „The Guardian“ pristatė Polinos Žerebcovos Čečėnijos karo dienoraštį, kurį ji trejus metus rašė Grozne per Antrąjį Čečėnijos karą. Nuo 2006-ųjų Maskvoje gyvenanti mergina ryžosi šiam žingsniui, nors sulaukė grasinimų. Kai ant Grozno ėmė kristi rusų federalinių pajėgų lėktuvų bombos, jai buvo keturiolika. Pasak Polinos, dienoraščio rašymas jai padėjo neišprotėti. Dabar košmarai ją lanko rečiau, tačiau ji beveik kiekvieną dieną lankosi pas gydytoją, nes tebekamuoja fizinės ir dvasinės traumos. Po kelių savaičių badavimo Grozne ir kelerių metų nuolatinio alkio merginai iškrito visi dantys. Karo metų mirties baimę pakeitė baimė būti persekiojamai už tai, kad rašo apie Čečėnijos siaubą. Kai po ilgų paieškų pavyko rasti leidyklą, P. Žerebcova ėmė sulaukti skambučių su klausimais, ar norinti gyventi.

Logiškai galbūt galima išprotauti, kad po dviejų karų, kurie išlaisvino žiauriausius jo dalyvių instinktus, apsieiti be žiaurumo gal net nebuvo galima. Kremlius pagaliau rado patikimą ir labai lojalų sąjungininką, jį gausiai finansuoja ir jam daug ką leidžia. R. Kadyrovas tuo naudojasi, jis žiaurus ne tik priešams, bet ir saviems. Tai jis įvedė įkaitų praktiką, kai būdavo suimami jo priešininkų šeimos nariai, Čečėnijoje pagrobta daugybė žmonių. Jo priešininkų namai būdavo sudeginami. Beje, čečėniška politinė kultūra visada buvo paremta susitarimu, o ne slopinimu.

Būdamas politikas pasaulietis, Čečėnijos prezidentas inicijavo faktinę Respublikos šariatizaciją. Vyresnioji karta, kuriai jau daugiau kaip keturiasdešimt, totalios islamizacijos nepriima, užtat jaunimas islamizuojasi. Beje, paradoksas, tačiau dėl to rusai Šiaurės Kaukazą ima vertinti kaip „vidaus užsienį“.

Grobimai, kankinimai, žmogžudytės – įprasta oponentų nutildymo ar pašalinimo praktika, apie kurią dabar labai sudėtinga sužinoti. Pasak 2006 m. spalio 7 d. Maskvoje nužudytos žurnalistės Anos Politkovskajos sūnaus Iljos, dabar apie Čečėniją niekas nebedrįsta rašyti tiesos. Jo mama buvo viena paskutinių, kuri išdrįso. Ir už tai sumokėjo.

Pamirškime kalbas apie atvirą ir garbingą teisumą, principas „akis už akį“ galioja kalbant apie bet kokius R. Kadyrovo oponentus, beje, ir bet kur. Naujausia žinia – trijų čečėnų nužudymas Turkijos sostinėje Stambule rugsėjo viduryje. Dabar jau aišku, kad tai buvo rusų žvalgybos specialiojo padalinio darbas. Neoficialiai kalbama, kad vienas nužudytųjų – Bergas Chažas Musajevas – buvo artimas rusų ieškomiausiam teroristui Doku Umarovui. Stambule per ketverius metus nužudyti šeši čečėnai. Sulimas Jamadajevas nužudytas Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Dubajuje, Zelimchanas Jandarbijevas – Katare. Federalinės saugumo tarnybos (!) pulkininkas Movladis Baisarovas prieš penkerius metus nušautas Maskvoje, Lenino prospekte. Rusijos didvyrio ir Dūmos deputato iš „Vieningosios Rusijos“ Ruslano Jamadajevo samdyti žudikai patykojo kone po Rusijos vyriausybės langais. R. Kadyrovo kritikas Umaras Izrailovas 2009 m. nušautas Europos centre, Austrijos sostinėje Vienoje.

Spalio 4 d., kalbėdama Varšuvoje surengtame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos susitikime, Suomijoje gyvenanti opozicinė rusų rašytoja ir publicistė Oksana Čelyševa pareiškė mananti, kad Europos valstybės gali atsidurti tokioje padėtyje, kai jų teisėsaugos organams vis dažniau teks narplioti panašaus pobūdžio nusikaltimus, koks įvykdytas Vienoje, nes pastaruoju metu padažnėjo grasinimų čečėnų diasporų atstovams Senojo žemyno valstybėse. Be to, čečėniškas ir islamiškas veiksniai jau pasitelkiami mėginant diskredituoti kai kurių Europos valstybių vadovus. Suomijoje veikiančio vadinamojo Antifašistinio komiteto veikėjas Molari paskelbė „Meilės ir pagarbos laišką labai gerbiamam Ramzanui Kadyrovui“. Jame Suomijos priglaustas laiško autorius atsiprašė R. Kadyrovo už... Suomiją, kuri esanti dvejopų standartų šalis, o jos politiniai lyderiai palaiko prieš Čečėniją nukreiptą terorizmą. Čia nebent galima pridurti, kad Molari, beje, išmestas iš protestantų pastorių, bendradarbiauja su „importui“ skirtu rusų televizijos kanalu „Russia Today“.

V. Putino alter ego

Interviu interneto svetainei svobodanews.ru spalio 5 d. Carnegie fondo valdybos narys Aleksejus Malašenka sakė, kad R. Kadyrovas gali būti tik su V. Putinu, mat dabartinis Rusijos ministras pirmininkas jam yra nepajudinamas orientyras. Jei V. Putinas pažeidžia įstatymus ir į kalėjimą sodina Michailą Chodorkovskį, kodėl su savo priešais taip pat negali elgtis R. Kadyrovas, be abejo, tą elgesį dar čečėniškai „pastiprindamas“? Čečėnijos prezidentas – savotiškas V. Putino alter ego. Santykiai tarp Čečėnijos ir Federalinio centro taip pat grįsti asmeniniais šių dviejų žmonių ryšiais, įsivaizduoti R. Kadyrovą greta dabartinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo tiesiog neįmanoma. Carnegie fondo eksperto nuomone, tie santykiai yra pavojingai trapūs.

Dabartinis Groznas primena išgražintą, tačiau negyvą miestą. Simptomiška, kad laisvos šalies pilietis R. Gullitas nelabai ir stengėsi jame likti, nors atlyginimas veikiausiai buvo suderėtas labai didelis. O „momentinės“ žvaigždės atvyksta, pagroja, sužaidžia kokį futbolo kėlinį ar tiesiog maloniai pasišypso gerą pusvalandį ir nedelsdamos išvyksta.

Nevyriausybinės organizacijos „Kavkazskij uzel“ duomenimis, 2010-aisiais Šiaurės Kaukaze įvykdyti 238 teroro aktai, per juos žuvo 754 ir buvo sužeisti 956 žmonės. Teroras stiprėja Kabardoje-Balkarijoje ir Dagestane, silpsta Čečėnijoje ir Ingušijoje. Bet Čečėnijos prezidentas tvarkos savo Respublikoje siekia iš esmės teroristiniais metodais. Taigi paprasti gyventojai kaip gyveno, taip ir tebegyvena bijodami.

Šaltinis
Žurnalas „Valstybė“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)