Artėjant gegužės 9 d. iškilmėms Maskvoje, Vakarų spauda vis plačiau analizuoja Antrojo pasaulinio karo pabaigos tikruosius padarinius, nepamiršdama paminėti ir Baltijos valstybių požiūrio į šiuos procesus.
Kremlius, Maskva, Rusija
© DELFI
Rusijos pergalės šventė atveria senas žaizdas, rašo Didžiosios Britanijos dienraštis "Guardian". "Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui besirengiant didžiausiam renginiui per penkerių metų valdymą, Maskva ir jos buvę satelitai Rytų Europoje skendi pagiežoje ir kaltina vieni kitus dėl to istorijos tarpsnio, kuris netrukus bus paminėtas", - rašo "Guardian" korespondentas Varšuvoje Ianas Traynoras.

"Rytų europiečiai į Maskvą vyksta kupini nerimo ir net antipatijos. Šiaip ar taip, juk Stalino įvykdytas erdvės tarp Rusijos ir Vokietijos "išlaisvinimas" buvo žiaurus užkariavimas, sukėlęs 45 Šaltojo karo metus trukusį Europos padalijimą.

Lenkijoje, į kurią buvo įsiveržę tiek Trečiasis reichas, tiek Rusijos armija ir kuri matė, kaip Stalino pakalikai žudo jos karinį ir intelektualinį elitą, nėra bendros nuomonės dėl dalyvavimo Raudonosios aikštės parade. Baltijos respublikos, kurias iš pradžių užgrobė Stalinas, vėliau Hitleris, o karo pabaigoje aneksavo Sovietų Sąjunga, taip pat pasidalijusios - du iš trijų prezidentų ceremoniją boikotuos (...).

Kremlius, 60 metų senumo įvykius laikantis šviesiausia Rusijos istorijos atkarpa XX a., neketina atsiprašyti už žalą, kurią imperinis valdymas padarė dviem Vidurio Europos gyventojų kartoms (...).

Buvusio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio teigimu, Lietuva į Maskvą pakviesta švęsti savo nelaisvės. Kitaip nei Vokietija, Rusija niekada nepripažino savo atsakomybės dėl karo ir masinio nekaltų žmonių žudymo, rašė jis praėjusį mėnesį. Maskvoje tokios pastabos sukelia didelį pasipiktinimą (...).

V.Putino aplinka teigia, kad Baltijos valstybės siekia Stalino Sovietų Sąjungą prilyginti Hitlerio Vokietijai. "Be abejo, mums nepriimtini tokie bandymai perrašyti istoriją", - Rusijos televizijai sakė Sergejus Jastržembskis.

Aštrūs abipusiai kaltinimai ypač suaktyvėjo pastarosiomis savaitėmis, kai iš Maskvos pasigirdo daugybė kaltinimų (...).

V.Putinas tiesiogiai išbarė Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kwasniewskį. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Lenkija turėtų būti dėkinga už 1945 metų Jaltos sutartį, kuri padalijo Europą ir pastatė geležinę uždangą.

Jalta Lenkijoje laikoma pokarinės Lenkijos suvereniteto ir nepriklausomybės kapaviete. Lenkai, skųsdamiesi dėl Jaltos, elgiasi nesąžiningai, pareiškė Rusijos vyriausybė.

Dar skaudžiau tai, kad Rusijos pareigūnai nutraukė 14 metų trukusį Katynės žudynių tyrimą, kurio metu slaptoji Stalino policija nužudė 21,768 tūkst. lenkų karinius pareigūnus, inteligentus ir dvasininkus. Šaltojo karo metais dėl žudynių Kremlius visą atsakomybę vertė naciams (...).

Kremlius taip pat niekada neanuliavo ir nepasmerkė vadinamojo Molotovo - Ribentropo pakto. Besirengdama gegužės 9-osios iškilmėms Maskvoje, Rusija ir toliau tvirtina niekada nekariavusi su Lenkija ir teigia, kad Baltijos šalys buvo ne okupuotos, o "išlaisvintos".

Esant tokiam dideliam nuomonių skirtumui dėl praeities interpretavimo, Lietuvos ir Estijos prezidentai atsisakė vykti į Maskvą. Ponas Landsbergis perspėjo, kad per pasaulio vadovų susitikimą Maskvoje "gali būti įteisinti sovietiniai karo nusikaltimai (...)".

60-ųjų pergalės metinių minėjimas su ateitimi susijęs ne ką mažiau nei su praeities įvykiais. V.Putinas po virtinės klaidų užsienio politikoje siekia pakelti savo prestižą, pabrėždamas Rusijos, kaip Europos išgelbėtojos, vaidmenį.

Rytų europiečiai baiminasi, kad Briuselis, Berlynas ir Paryžius gali sutikti su V.Putino planais (...). Maskvoje planuojamas paradas nesutaiko buvusių valdytojų ir pavergtųjų, o tik komplikuoja santykius", - rašo Didžiosios Britanijos dienraštis "Guardian".

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (131)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Lenkijos ekonomikos architektas: sukame pavojingu keliu (88)

Pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės finansų ministras Leszekas Balcerowiczius sako, kad...

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (527)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Išvardijo, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams (1)

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Paprastas žingsnis, padėsiantis išvengti 75 proc. šio vėžio atvejų (6)

Prasidėjo Europos gimdos kaklelio vėž io prevencijos savaitė, kurios šūkis „Sumažink savo...

Brangi nafta kelia ne tik benzino kainas (75)

Dėl pabrangusios naftos kyla ir degalų kainos. Analitikai perspėja – jeigu taip bus ir toliau,...

Iš Rusijos stačiatikių vyskupo – akibrokštas Putinui (215)

Vienas Rusijos stačiatikių vyskupas pirmadienį pareiškė, kad per kovą vyksiančius šalies...

Garsenybėms – metų mados egzaminas. Kam pavyko jį išlaikyti? M. Palaikytės verdiktas (148)

Pramogų pasaulio apdovanojimų rengėjai garsiai skelbė – tai metų renginys. Tad įžymybės...

55-erių Ingeborga Dapkūnaitė parodė su surogatine motina susilauktą sūnų (15)

Garsi aktorė Ingeborga Dapkūnaitė parodė savo atžalą. Visuomenė nedelsiant sureagavo į žinią...