aA
Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido apkaltino šalies vyriausybę, kad ji mėgina „užčiaupti burną“ Kongresui, saugumo pajėgoms antradienį neleidus opozicijos įstatymų leidėjams patekti į parlamentą.
Juanas Guaido
© Reuters / Scanpix

J. Guaido tai pareiškė dvi savaitės po savo nesėkmingo bandymo organizuoti sukilimą prieš prezidentą Nicolas Maduro.

Įstatymų leidėjai sakė, kad Nacionalinės gvardijos nariai, užtikrinantys parlamento rūmų apsaugą, kartu su policininkais ir Venesuelos nacionalinės žvalgybos tarnybos (SEBIN) agentais užkirto jiems kelią patekti į pastatą.

Šis incidentas įvyko tarptautinei žmogaus teisių gynimo organizacijai „Amnesty International“ pareiškus, kad ji esanti tikra, jog Venesuelos valdžia įvykdė nusikaltimų žmoniškumui slopindama antivyriausybinius protestus. Organizacija paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą atlikti tyrimą.

„SEBIN agentai, pasinaudodami pretekstu, esą pastate yra sprogstamasis įtaisas, užėmė federalinius rūmus. Esame apsupti žvalgybos agentų“, – naujienų agentūrai AFP sakė deputatė Manuela Bolivar.

J. Guaido sakė, kad saugumo pajėgos panaudojo „brutalią jėgą“, ir pridūrė, kad parlamentas užimtas karinių pajėgų.

Balandžio 30 dieną J. Guaido bandė organizuoti sukilimą prieš D. Maduro, tačiau prie jo prisijungė tik maždaug 30 ginkluotųjų pajėgų narių, todėl jis nepavyko. Tačiau tai išprovokavo dvi dienas trukusius kruvinus susirėmimus tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų.

Po nesėkmingo sukilimo N. Maduro režimas padidino spaudimą J. Guaido sąjungininkams ir šalininkams.

Konstitucinė asamblėja, kurią N. Maduro įsteigė norėdamas nustumti į šalį opozicijos kontroliuojamą parlamentą, antradienį nubalsavo už tai, kad būtų panaikinta dar penkių opozicijos įstatymų leidėjų teisinė neliečiamybė.

Tai reiškia, kad jau 14 deputatų gali tekti stoti prieš teismą už paramą nepavykusiam sukilimui. Jie, be kita ko, kaltinami ir tėvynės išdavimu.

Vienas iš šių įstatymų leidėjų, parlamento vicepirmininkas Edgaras Zambrano, praėjusią savaitę buvo areštuotas SEBIN agentų. Dar vienas deputatas pabėgo į kaimyninę Kolumbiją, o likę trys pasiprašė prieglobsčio diplomatinėse atstovybėse.

Laikyti parlamentą įkaitu

Meksikos vyriausybė pranešė, kad jos ambasada Venesueloje priėmė opozicijai priklausantį įstatymų leidėją Franco Manuelį Casellą ir suteiks jam apsaugą. Tačiau net ir po šio žingsnio ji pažymėjo, jog toliau laikosi pozicijos nesikišti į konfliktą Venesueloje.

Meksika, kitaip nei kitos didžiosios Lotynų Amerikos šalys Argentina, Brazilija ir Kolumbija, vis dar pripažįsta N. Maduro vyriausybę, o ne J. Guaido.

Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas J. Guaido kaltina N. Maduro, kad jis mėgina išformuoti parlamentą.

„Jie mėgina laikyti įstatymų leidžiamąją valdžią įkaite, kol diktatorius įsitvirtins rūmuose, kur jo neturėtų būti“, – rašė opozicijos lyderis socialiniame tinkle „Twitter“.

Kiek anksčiau jis apkaltino socialistų lyderį terorizmu dėl griežto atsako į demonstracijas.

„Amnesty International“ pažymėjo, kad N. Maduro vyriausybė sausio pabaigoje ėmėsi „sistemingų ir plačių represijų politikos“, atsakydama į prieš ją nukreiptus protestus, apėmusius visą šalį, kai J. Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu.

Londone įsikūrusi organizacija nurodė, kad nuo sausio 21–25 dienomis per protestus žuvo mažiausiai 47 žmonės, o 11 mirties atvejų laikomi „neteisminėmis egzekucijomis“.

Mažiausiai 33 žmonės nušovė saugumo pajėgos, šešis – vyriausybės šalininkai.

Kai kurie N. Maduro oponentai buvo kankinami, o 900 žmonių, tarp kurių buvo ir vaikų, buvo sulaikyti negavus teismo sankcijos, nurodė „Amnesty International“.

„Atakų pobūdis... saugumo pajėgų koordinavimo lygis, taip pat panašumai su 2014-ųjų ir 2017-ųjų situacijomis, verčia „Amnesty International“ manyti, kad Venesuelos valdžia įvykdė nusikaltimų žmoniškumui“, – rašoma organizacijos išplatintame pranešime.

Pats N. Maduro „žinojo apie šiuos viešus ir pasibaisėtinus aktus ir nesiėmė jokių priemonių užkirsti jiems kelią arba juos ištirti“.

J. Guaido sprendimą pasiskelbti laikinuoju prezidentu palaikė daugiau nei pusšimtis valstybių, tačiau tai įstūmė Venesuelą į politinę krizę.

Kiek anksčiau Nacionalinė Asamblėja paskelbė N. Maduro „uzurpatoriumi“ dėl jo kontroversiško perrinkimo praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose. Daugelis tų rinkimų rezultatus laiko suklastotais.

„Pasikartojanti tema“

Naftos turtinga, bet lėšų stokojanti Venesuela kenčia nuo recesijos ir humanitarinės krizės, dėl kurios beveik ketvirtadaliui iš 30 mln. šalies gyventojų reikia skubios pagalbos, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

JT taip pat nurodo, kad nuo 2015 metų Venesuelą paliko daugiau nei 2,7 mln. žmonių.

Šalyje stinga būtiniausių dalykų, tokių kaip maisto produktai ar vaistai, stringa viešųjų paslaugų teikimas, dažnai nutrūksta elektros bei vandens tiekimas.

Anksčiau saugumo pajėgos apsupo pastatą, kuriame posėdžiauja Nacionalinė Asamblėja. Aplinkinėse gatvėse stovėjo šarvuotos policijos mašinos ir sunkvežimis, skirtas nutempti transporto priemones.

„Tai pasikartojanti tema. Tokie dalykai vyksta nebe pirmą kartą“, – sakė deputatė M. Bolivar.

Anot jos, tai dalis „politikos, kuria siekiama susilpninti Nacionalinę Asamblėją“. Deputatė režimo veiksmus pavadino „bauginimu“, susijusiu su kova dėl valdžios, vykstančia tarp J. Guaido ir N. Maduro, vis dar palaikomo ginkluotųjų pajėgų.

J. Guaido pažymėjo, kad saugumo pajėgų veiksmai nesutrukdys įstatymų leidėjams dirbti savo darbą.

„Rytoj mes vėl būsime posėdyje, vėl susirinksime ir leisime režimui nuspręsti, ar jis nori tęsti šį politinį harakiri“, – sakė opozicijos lyderis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
2.0000

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente rinkimuose balsavęs Skvernelis: turiu savo planų; nuolat atnaujinama (1212)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Jei NATO neliktų amerikiečių: tyrimas parodė, ko vertos Europos ambicijos – Lietuvai grėstų okupacija (59)

JAV pasitraukia iš NATO, Europa lieka viena, o Rusija nieko nelaukia ir puola Lietuvą bei Lenkiją....

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (37)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (65)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Savi tik dėl kvapo: Eurolygos grandai išsigimė, o ar atsilaikys „Žalgiris“? tik kas penktas taškas – vietinio (7)

„Retas atvejis, kad rusai taip džiaugtųsi amerikiečių sėkme“, – Maskvos CSKA triumfą...

Festivalis Londone virto fiasko: žmonės „alpo, šliaužė ir dejavo“

Į Londone surengtą festivalį „We Are FSTVL“ atvykusiems žmonėms teko stovėti ilgiausiose...

Pasaulinio garso dizaineris apie tai, ko reikia, kad Lietuva pasiektų puikių rezultatų

„Burberry“, „YSL“, „Givenchy“. Šie prekių ženklai yra patikėję pakuočių kūrimą...

Abejingų nepalikusios daininkės Alizee gyvenimo vingiai: suklastotos nuotraukos, iširusi santuoka bei turtai (8)

Alizee Jacotey, vadinama tiesiog Alizee, yra prancūzų dainininkė, šokėja ir balso aktorė. Ji...

Nesportiškai pasielgusiam Galdikui – bauda ir diskvalifikacija

Lietuvos krepšinio lyga, išnagrinėjusi penktadienį įvykusį incidentą per „Betsafe– LKL “...

Turistų rojus Šiaurės Europoje slepia augančią grėsmę: turime priešą (227)

Šio ledinio turistų rojaus fasadas slepia augančią grėsmę, apie kurią dauguma turistų net...