Tuo tarpu opozicija žeria valdantiesiems kaltinimus balsų klastojimu, kurie kursto nuogąstavimus dėl politinio nestabilumo šioje Kaukazo valstybėje.

Suskaičiavusi rezultatus 3 056 rinkimų apylinkėse iš 3 702, rinkimų komisija paskelbė, kad pagal proporcinę sistemą vietų parlammente turės trys politinės partijos: „Gruzijos svajonė“, gavusi 49,26 proc. balsų, pagrindinis opozicinis Vieningasis nacionalinis judėjimas (UNM), gavęs 26,46 proc. balsų, ir 5 proc. slenkstį įveikęs prorusiškas Gruzijos patriotų aljansas.

Šeštadienį pasibaigus balsavimui „Gruzijos svajonė“, remdamasi balsavusiųjų apklausų rezultatais, greit paskelbė pergalę.

Tačiau UNM apkaltino vyriausybę bandymu „pavogti rinkimus“ ir surengė protesto mitingą prie Centrinės rinkimų komisijos.

„Balsai buvo iš mūsų pavogti. Mes ginsime savo balsus“, – protestuotojams sakė UNM kampanijos vadovas ir kandidatas į parlamentarus Nika Melija, kuris pareiškė, kad pergalė rinkimuose priklauso jo partijai.

Kelios opozicinės partijos, tokios kaip „Demokratinė Gruzija“, Leiboristų partija ir Gruzijos patriotų aljansas, taip pat apkaltino vyriausybę didelio masto balsų klastojimu.

„Mūsų partija nepripažins šių rezultatų. Rinkimai nebuvo laisvi ir teisingi“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvusi parlamento pirmininkė ir „Demokratinės Gruzijos“ lyderė Nino Burdžanadzė.

„Turime įrodymų apie rinkimų (rezultatų) klastojimą „Gruzijos svajonės“ naudai, pavyzdžiui, apie daugkartinį balsavimą“, – sakė ji.

„Gruzijos svajonės“, kuriai iš užkulisių vadovauja buvęs premjeras, milijardierius Bidzina Ivanišvilis, ir UNM, kurį įsteigė dabar užsienyje gyvenantis buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis, populiarumas, kaip rodė apklausos, prieš rinkimus buvo apylygis.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai šiuos rinkimus pakomentuos vėliau sekmadienį.

Partijos „Valstybė tautai“ lyderis, garsus operos dainininkas Paata Burčuladzė sakė, kad valdžia „masiškai klastojo rinkimus“.

Leiboristų partijos lyderis Šalva Natelašvilis AFP sakė, kad B.Ivanišvilis yra „asmeniškai atsakingas už precedento neturintį balsų klastojimą, diskriminavimą ir oponentų slopinimą“.

Kol kas paskelbti tik balsavimo pagal proporcinę sistemą, t.y. už partijų sąrašus, preliminarūs rezultatai. Pagal šią sistemą renkami 77 iš 150 parlamento narių. Likę 73 įstatymų leidėjai išrenkami vienmandatėse apygardose.

Dėl sudėtingos šalies rinkimų sistemos galutinė 150 vietų parlamento sudėtis gali paaiškėti tik lapkričio pabaigoje.

Neapykantos atmosfera

Šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kuri 2008 metais kariavo trumpą karą su Rusija ir kuri siekia įstoti į Europos Sąjungą bei NATO, prieš rinkimus smarkiai padidėjo įtampa – po automobilyje padėtos bombos susprogdinimo ir šaudymo per mitingą.

„Tai buvo išties laisvi ir teisingi rinkimai, kurie stipriai įtvirtina Gruzijos demokratiją“, – pasibaigus balsavimui sakė Gruzijos premjeras Georgijus Kvirikašvilis, tačiau stebėtojai pranešė apie procedūrinių pažeidimų atvejus.

Rinkimų stebėtojai ir opozicijos politikai pažymėjo, kad Gruzijos rinkimų aplinka ir finansavimas suteikė nesąžiningą pranašumą valdančiajai partijai ir kad tai galėtų potencialiai paveikti rinkimų baigtį.

Gruzijos politikoje vis dar dominuoja M. Saakašvilis ir B. Ivanišvilis, nors nė vienas jų jau neužima jokio oficialaus posto.

Kampaniją aptemdė trečiadienį surengtas pasikėsinimas į UNM deputatą Givi Targamadzę, kurio automobiliui susprogus Tbilisio centre buvo sužeisti keturi praeiviai.

Po šio išpuolio UNM apkaltino valdžią „kuriant neapykantos atmosferą, kai atakuojami opozicijos politikai“.

Pasikėsinimas buvo įvykdytas po to, kai du vyrai buvo sužeisti nežinomiems užpuolikams praėjusį sekmadienį paleidus šūvius per rinkimų kampanijos mitingą, kurį Gorio mieste šalies centriniame regione surengė vienas nepriklausomas kandidatas.

Tokia atmosfera susiklostė po ne vienus metus trukusių valdžios veiksmų, kuriuos opozicija vadina politinėmis raganų medžioklėmis ir atpildu M. Saakašviliui bei jo komandai.

Charizmatiškas reformuotojas M. Saakašvilis, kuris į valdžią atėjo per 2003 metų „rožių revoliuciją“, buvo priverstas išvykti iš šalies, kai prokurorai išdavė jam arešto orderį dėl piktnaudžiavimo valdžia, ir dabar jis dirba vieno regiono gubernatoriumi provakarietiškoje Ukrainoje.

Griežtos priemonės jo šalininkų atžvilgiu išprovokavo Gruzijos sąjungininkų Vakaruose susirūpinimą, kad šalis po vienintelio tvarkingo valdžios perdavimo 2012 metais gali nusiristi atgal.

Buvęs prezidentas žadėjo po šių rinkimų grįžti, bet valdžia perspėja, kad sulaikys jį, jei jis įkels koją į šalies teritoriją.