Buvo tikėtasi, kad pandemija nuslūgs, o vėliau kone išnyks, vos tik didžioji populiacijos dalis, galimai 60 ar 70 proc., bus pasiskiepiję arba įgis atsparumą virusui per ankstesnę infekciją.
Tačiau naujosios viruso atmainos, tokios kaip delta, kurios yra lengviau perduodamos ir kai kurais atvejais, kaip paaiškėjo, yra atsparios vakcinoms, kilstelėjo visuomenės imuniteto slenkstį į tokį aukštą lygį, kurio pasiekti beveik neįmanoma.
Delta atmaina kursto vis platesnio masto protrūkius tokiose šalyse kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, kurios jau smarkiai nukentėjusios ir galbūt įgijusios dalinį imunitetą ir kurios paskiepijusios daugiau nei 50 proc. gyventojų. Delta atmaina kerta ir valstybėms, iki šiol sugebėjusioms kone visiškai atsikratyti viruso, pvz., Australijai ir Kinijai.
Rugpjūtį Amerikos infekcinių ligų draugija nurodė, kad delta atmaina šį slenkstį kilstelėjo iki daugiau nei 80 proc., o galimai ir iki beveik 90 proc. Visuomenės sveikatos apsaugos pareigūnai, tokie kaip Anthony Fauci, sukėlė diskusijų, kai per pastaruosius metus pakoregavo taisykles, tai yra padidino žmonių, kuriems būtina apsauga nuo viruso norint pasiekti visuomenės imunitetą, skaičių. O, atsižvelgus į nepasitikėjimą vakcinomis ir vakcinų tiekimo problemas, galima daryti prielaidas, jog dauguma šalių nepriartės net prie iškeltų pradinių tikslinių rodiklių.
„Ar mes pasieksime visuomenės imunitetą? Ne, labai mažai tikėtina, atsižvelgiant į jo apibrėžimą“, – sakė Gregas Polandas, Ročesteryje, Minesotoje, įsikūrusios „Mayo“ klinikos vakcinų mokslinių tyrimų grupės direktorius. Pasak jo, net turint 95 proc. vakcinacijos lygį, jis nebus pasiektas.
„Vyksta atkaklios lenktynės tarp atsirandančių dar labiau užkrečiamų atmainų, sugebančių ilgainiui tapti atspariomis vakcinoms, ir vakcinacijos masto“, – sakė jis.
Natūralus imunitetas?
Problemos neišspręs ir natūralus imunitetas. Neaišku, kiek ilgam susidarys imunitetas, įgytas persirgus COVID-19, ir ar jis bus veiksmingas kovojant su naujomis atmainomis. Būsimos atmainos, įskaitant ir tas, kurios galimai lengviau išvengs imuniteto atsako, kelia klausimų, kaip ir kada visa tai baigsis.
„Jeigu būtų taip paprasta – užsikreti kartą ir įgyji imunitetą visam gyvenimui, – būtų puiku, bet, manau, taip nėra, – sakė S. V. Mahadevanas, Stanfordo universiteto medicinos centro „Center for Asian Health Research and Education“ Pietų Azijos padalinio direktorius. – Tai susirūpinimą kelianti problema.“
Jau esama ženklų, kad kai kuriems žmonėms ir kai kurioms vietovėms – tokioms kaip Brazilija ir kitos Pietų Amerikos šalys, – naujesnės atmainos smogia antrą kartą.
Be visuomenės imuniteto virusas tam tikra forma gali egzistuoti dešimtmečius, galimai priversdamas galingiausias pasaulio valstybes pakoreguoti savo skirtingas strategijas dėl sienų bei ekonomikų atvėrimo.
Tokioms valstybėms kaip Kinija, vykdančioms griežtą, vadinamąją „COVID Zero“ politiką, kuria siekiama eliminuoti bet kokią infekciją, galiausiai gali tekti apsvarstyti švelnesnę strategiją.
Kitos šalys, tokios kaip JAV ir Jungtinė Karalystė, kurios atsiveria nepaisydamos viruso protrūkių, rizikuoja patirti viruso bangą po bangos.
Iki šiol vakcinos netapo tokia greita gelbėjimosi priemone, kokios kai kurie tikėjosi. Izraelis, viena iš labiausiai pasiskiepijusių pasaulio valstybių, jau pradėjo skiepyti žmones palaikomąja doze, atsiradus įrodymų, rodančių, kad dabartinis vakcinacijos lygis nesuteikia tokios apsaugos, kokios tikėtasi. Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pranešė, kad amerikiečiai su silpnesne imunine sistema bus skiepijami trečiąja vakcinos doze.
Stipriausios vakcinos, įskaitant „Pfizer Inc.“, „BioNTech SE“ ir „Moderna Inc.“ sukurtas mRNA vakcinas, palengvins pastangas pasiekti aukštą imuniteto lygį, nes jos yra labai veiksmingos.
Vis dėlto pasiskiepijus netgi šiomis vakcinomis įmanoma užsikrėsti dar kartą. Kitos vakcinos, tokios kaip „AstraZeneca Plc.“, „Johnson & Johnson“, ir tos, kurias sukūrė Kinijos gamintojai, gali suteikti dar mažesnę apsaugą.
Visuomenės imunitetas yra realus reiškinys, apsaugantis didžiąją pasaulio dalį nuo įvairių virusinių grėsmių – nuo tymų iki poliomielito. Mokslininkų nuomone, jis padėjo išnaikinti raupus. Užsibrėžtas tikslas pasiekti visuomenės imunitetą greičiausiai padėjo pasauliui įgyvendinti tokias priemones kaip veido kaukių dėvėjimas ir fizinių kontaktų ribojimas. Bet jis sukūrė ir klaidinantį naratyvą.
„Mano nuomone, akcentas į „visuomenės imunitetą“ yra gana žalingas, – sakė Williamas Hanage‘as, Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos „Harvard T.H. Chan School of Public Health“ epidemiologas ir plintančių ligų dinamikos ekspertas. – Žmonėms suteikiama nerealistinė vizija dėl pandemijos pabaigos ir neatsižvelgiama tiek į viruso, tiek į pakartotinio užsikrėtimo evoliuciją.“
Kai kurios valstybės išmoko skausmingą pamoką dėl visuomenės imuniteto stygiaus. Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas iš pradžių planavo jį naudoti kaip svarbiausią COVID-19 strategiją, tikėdamasis, kad rinkėjai „atlaikys“ natūralias infekcijas, kol koronaviruso jėgos mastas tapo akivaizdus. Kitos šalys dabar jau numoja ranka į kolektyvinį imunitetą, ryškiausias pavyzdys – Indonezija. Ketvirta tankiausia pasaulyje apgyvendinta šalis nusprendė, kad neįmanoma sustabdyti viruso, net jeigu visi šalies gyventojai bus pasiskiepiję. Ji sustiprino savo pastangas įtikinti žmones dėvėti veido kaukes ir laikytis fizinio atstumo, kartu stengiantis pakelti vis dar žemą vakcinacijos lygį.
O Singapūras atsargiai švelnina ribojimus ir ruošiasi atsiverti, žada tą padaryti, vos tik bus pasiektas pakankamai aukštas vakcinacijos lygis.
Pabaiga
Nors esama faktų, liudijančių, kad bus sunku arba neįmanoma pasiekti visuomenės imuniteto, daugelis visuomenės sveikatos pareigūnų nesutinka sudėti rankų. Viso pasaulio vyriausybės yra nusiteikusios plėsti vakcinacijos programas.
Ir vis dėlto daugelio šalių individualistinis požiūris ir vakcinų trūkumas prisideda prie pasaulinės problemos. Pavojus užsikrėsti virusu gresia visiems tol, kol bent viena šalis išgyvena masinius protrūkius.
Pasaulis vargu ar numalšins pandemiją anksčiau nei 2022 metais, teigia ekspertai. Ir ši data gali būti nukelta, jeigu virusas išgyvens dar vieną metamorfozę ir taps dar labiau užkrečiamas ar atsparesnis vakcinoms.
Yra vilčių, kad naujos vakcinos ir kitokie metodai galės veiksmingiau sustabdyti viruso plitimą, bet nė vienas iš jų dar nepradėtas bandyti su žmonėmis. Praeis keleri metai, kol tai taps realia galimybe.
Bet užtat yra didelė tikimybė, kad virusas įsitvirtins visame pasaulyje, sukeldamas protrūkių, kurie, tikėtina, dėl vakcinacijos, veido kaukių dėvėjimo ir kitų visuomenės sveikatos institucijų intervencijų bus švelnesni.
„Delta atmaina nėra kažin koks baubas, kurio mes negalėtume išnaikinti, – sakė W. Hadenas. – Net alfa variantą eliminuoti sunku. Tačiau pasitelkus pakankamą imunitetą, idealiu atveju pasiekiamą vakcinomis, galime tikėtis, kad ji ilgainiui sukels daug lengvesnę ligą.“
Atgal į 1918-uosius
1918 metų ispaniškasis gripas rodo, koks galėtų būti COVID scenarijus, sako G. Polandas iš „Mayo Clinic“. Greičiausiai atmainų ir toliau bus, ir teks naudoti palaikomąsias dozes arba reguliariai skiepytis vakcinomis, specialiai skirtomis kovoti su naujesnėmis atmainomis.
„Ir tada, jeigu mums pasiseks, o greičiausiai taip ir bus, šis virusas taps kažkiek panašus į gripą, su juo mes nuolat susidursime, – sakė G. Polandas. – Jis taps labiau sezoninis, kaip ir visi kiti koronavirusai, kurie jau cirkuliuoja, ir mums tiesiog teks reguliariai skiepytis.“
