Naujasis Amerikos prezidentas norėjo aiškiai parodyti pasauliui, kad dramatiškai nusigręžia nuo V. Putino kadenciją baigus respublikonui Donaldui Trumpui, kuris vengė tiesioginės konfrontacijos su Rusijos lyderiu ir neretai stengėsi sumenkinti jo piktybiškų veiksmų svarbą.

„Aiškiai ir visiškai kitaip, nei elgdavosi mano pirmtakas, daviau suprasti V. Putinui, kad JAV nuolaidžiavimo Rusijos agresyviems veiksmams – kišimasis į mūsų rinkimus, kibernetiniai išpuoliai, savo piliečių nuodijimas – laikai baigėsi“, – sakė J. Bidenas, praėjusią savaitę kalbėjęs su V. Putinu. Baltųjų rūmų pareigūnai jųdviejų pokalbį pavadino įtempta pirma komunikacija.

„Nedvejosime padidinti Rusijos veiksmų kainos ir ginsime savo pagrindinius interesus ir gyventojus“, – pridūrė JAV vadovas.

Griežtai pasisakęs J. Bidenas, kitaip nei Maskvą kritikuoti vengęs D. Trumpas, perspėjo dėl „kylančio autoritarizmo“ Kinijoje ir Rusijoje.

Kalboje Valstybės departamente Rusija vėl buvo iškelta į JAV diplomatijos darbotvarkės pirmą planą po ketverių metų, per kuriuos D. Trumpas nuolat atsisakė kritikuoti Vladimirą Putiną ir nustumdavo santykius su Rusija į šalį.

J. Bidenas tvirtino, kad pirmojo telefoninio pokalbio su V. Putinu metu jis „aiškiai pasakė“ jam, kad dvišaliai santykiai keičiasi.

„Mes nevengsime kelti klausimų Rusijai ir ginti kertinių mūsų interesų ir mūsų žmonių. Jungtinių Valstijų nuolaidžiavimo dienos baigėsi“, – sakė jis, pabrėždamas didžiulę Rusijos įvykdytą kibernetinę ataką ir kišimąsi į JAV rinkimus.

J. Bidenas taip pat dalį kalbos skyrė tiesioginei Rusijos elgesio su A. Navalnu kritikai. Šiuo metu A. Navalnas yra suimtas Maskvoje, o tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti per protestus opozicionieriui palaikyti.

„Rusijos pastangos užgniaužti saviraiškos laisvę ir taikius susibūrimus kelia daug nerimo mums ir tarptautinei bendruomenei. Ponas Navalnas, kaip ir visi Rusijos piliečiai, turi teises pagal Rusijos Konstituciją. Į jį nusitaikyta už korupcijos atskleidimą. Jis turi būti nedelsiant besąlygiškai paleistas“, – teigė J. Bidenas.

JAV prezidentas tikino, kad yra sričių, kuriose jis yra nusiteikęs dirbti su Kremliumi, įskaitant naująją START sutartį, kurią šalys šią savaitę pratęsė penkeriems metams. Šia sutartimi ribojamas šalių branduolinis arsenalas.

D. Trumpas ketino leisti sutarčiai baigti galioti dėl to, kad Rusija esą nesilaiko sutarties sąlygų. Tiesa, J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjai tvirtina, kad JAV ir Rusijai būtina daryti viską, kad būtų apribotas jų branduolinių ginklų arsenalas.

„Efektyviau spręsime klausimus su Rusija“, – tikino J. Bidenas, kartodamas savo raginimą atkurti tradicinius JAV aljansus su demokratinėmis šalimis.

Kiek anksčiau J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas perspėjo, kad Vašingtonas planuoja prieš Rusiją nukreiptus veiksmus „mūsų pasirinktu laiku ir mūsų pasirinktu būdu“.

„Skirtingai nei praėjusi administracija, mes imsimės veiksmų, kad Rusija atsakytų už padarytus piktavališkas veiksmus“, – pareiškė J. Sullivanas.

Prieš pat J. Bideno kalbą departamentas paskelbė, kad A. Blinkenas telefonu pasikalbėjo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir, be kitų klausimų, išsakė susirūpinimą dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo, taip pat dėl Rusijoje kalinamų amerikiečių padėties.

J. Bidenas sakė, kad JAV „privalo reaguoti į šį naują kylančio autoritarizmo momentą, įskaitant augančias Kinijos ambicijas konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusijos pasiryžimą kenkti mūsų demokratijai ir ją griauti“.

Prezidento kalba buvo griežčiausias V. Putino pasmerkimas, visoje Rusijoje kilus dideliems protestams dėl A. Navalno įkalinimo, per kuriuos buvo areštuota tūkstančiai žmonių.

J. Bidenas pasistengė pademonstruoti pasauliui, kad nusigręžia nuo V. Putino po D. Trumpo kadencijos, kai respublikonų prezidentas vengdavo tiesioginės konfrontacijos su Rusijos lyderiu ir dažnai siekdavo menkinti jo piktavališkus veiksmus.

Praeitą mėnesį A. Navalnas grįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po rugpjūtį įvykdyto jo apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionierius dėl šio apnuodijimo kaltino Rusijos specialiąsias tarnybas ir V. Putiną.

A. Navalnas buvo sulaikytas vos atskridęs į Maskvą, o šis žingsnis daugelyje Rusijos miestų išprovokavo masines demonstracijas, per kurias saugumo pajėgos sulaikė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Dėl šio griežto protestų malšinimo policija buvo kaltinama įgaliojimų viršijimu ir nereikalingu smurtu.

J. Bideno apsilankymas Valstybės departamente vos prasidėjus kadencijai yra neatsitiktinis ir parodo jo suinteresuotumą užsienio politika.

D. Trumpas laukė daugiau kaip metus, kol nusprendė pasirodyti Valstybės departamente – nuvyko ten į ankstesnio valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo prisaikdinimo ceremoniją 2018 metais. Eksprezidentas ne kartą vadino Valstybės departamentą „giluminės valstybės“, norinčios pakirsti jo administraciją, dalimi. D. Trumpas peikdavo ir atleisdavo departamento darbuotojus, nesėkmingai bandydavo sumažinti jo biudžetą.

J. Bidenas „perkrauna“ JAV politiką

J. Bidenas ketvirtadienį „perkraudamas“ JAV užsienio politiką nutraukė Vašingtono paramą niokojamam Saudo Arabijos karui Jemene ir smarkiai padidino šalyje laukiamų pabėgėlių skaičių.

Kaip JAV prezidentas sakydamas pirmąją svarbią kalbą užsienio politikos klausimais, J. Bidenas taip pat įšaldė buvusio prezidento D. Trumpo planus perdislokuoti didelę dalį Vokietijoje laikomų amerikiečių karių ir pažadėjo griežtą poziciją dėl "didėjančios autoritarinės Kinijos ir Rusijos grėsmės".

Prieš dvi savaites dirbti pradėję J. Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris drauge nuvyko į Valstybės departamentą, pademonstruodami atsinaujinusį dėmesį diplomatijai po audringų ketverių D. Trumpo valdymo metų.

„Amerika sugrįžo. Diplomatija sugrįžo“, – diplomatų auditorijai, kurioje buvo laikomasi socialinio atstumo taisyklių, pasakė J. Bidenas.

Netrukus sakydamas kalbą puošnioje Benjamino Franklino salėje, J. Bidenas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos nutrauks bet kokią paramą savo sąjungininkės Saudo Arabijos karui Jemene su Irano remiamais husių sukilėliais, įskaitant pažangios ginkluotės pardavimą.

Šis karas, pasak J. Bideno, „sukėlė humanitarinę ir strateginę katastrofą“.

Prezidentas paskyrė JAV specialųjį pasiuntinį Jemenui – diplomatą veteraną Timothy Lenderkingą, kuris rems Jungtinių Tautų pastangas pasiekti ugnies nutraukimą ir atgaivinti taikos derybas tarp vyriausybės ir husių sukilėlių, kontroliuojančių didelę šalies teritorijos dalį, įskaitant sostinę Saną.

JAV sieks „užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų Jemeno žmones, kenčiančius nepakeliamą nuniokojimą“, sakė J. Bidenas.

„Šis karas turi baigtis“, – pareiškė jis.

Aktyvistai spaudė nutraukti JAV paramą karui Jemene, kur 80 proc. gyventojų yra priklausomi nuo pagalbos, tęsiantis humanitarinei krizei, kurią Jungtinės Tautos vadina didžiausia pasaulyje.

D. Trumpas Rijado vadovaujamai koalicijai siūlė JAV logistikos paramą ir daug pažangios ginkluotės, tokios kaip tiksliai nutaikomos aviacijos bombos, tvirtindamas, kad Saudo Arabija kuria darbo vietas JAV gynybos sektoriuje.

D. Trumpas šį karą taip pat laikė vienu iš būdų veikti prieš husių sąjungininką Iraną, kurį ankstesnė amerikiečių administracija laikė nesutaikomu priešu.

J. Bidenas remia sugrįžimą prie diplomatijos ir susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos, bet tik netiesiogiai paminėjo Teheraną savo kalboje dėl užsienio politikos prioritetų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas yra sakęs, kad greit iš naujo svarstys D. Trumpo paskutinės minutės sprendimą paskelbti husius teroristine organizacija, kuriuo, pagalbos grupių teigimu, iš esmės kriminalizuojamas gyvybiškai svarbus humanitarinis darbas.

Jemene aukšto rango politikas Hamidas Assemas išreiškė viltį, kad J. Bideno planas žymės šešerius metus trunkančio ir dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešusio karo pabaigą.

„Bideno administracija matė, kad karas Jemene labai daug atsieina ir kad Amerikos reputaciją teršia Jemeno žmonių žudymas“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Įšaldomas kontingento Vokietijoje perdislokavimas

J. Bidenas taip pat įšaldys D. Trumpo planus sumažinti JAV karių kontingentą Vokietijoje, kuris buvo vienas iš pagrindinių NATO saugumo elementų nuo pat Šaltojo karo pradžios.

„Šiandien (J. Bidenas) paskelbs... pasaulyje dislokuotų pajėgų politikos peržiūrą ir, kol ši peržiūra bus vykdoma, įšaldys bet kokį karių perdislokavimą iš Vokietijos“, – žurnalistams sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas, J. Bidenui ruošiantis pasakyti kalbą Valstybės departamente..

Daugelis spėliojo, kad D. Trumpo sprendimą padiktavo jo įtempti santykiai su Vokietija ir Europos Sąjunga dėl prekybos ginčų, bet buvo nuogąstaujama, kad toks žingsnis susilpnins Vakarų saugumą stiprėjant Rusijai.

J. Bidenas nedelsdamas sugriežtino Vašingtono toną Maskvos atžvilgiu.

Jis kaltina Kremlių rengus didžiulio masto kibernetines atakas ir kišimusi į JAV prezidento rinkimus, taip pat ragino užtikrinti Rusijos atsakomybę už sprendimą įkalinti Aleksejų Navalną – vieną nedaugelio prezidento Vladimiro Putino oponentų.

„Kitaip negu ankstesnė [prezidento Donaldo Trumpo] administracija, mes atliksime žingsnių, kad patrauktume Rusiją atsakomybėn už įvairią kenkėjišką veiklą, kurią ji vykdė“, – sakė J. Sullivanas.

„Padarysime tai savo pasirinktu laiku ir būdu“, – pridūrė jis.

„Moralinis vadovavimas“ pabėgėlių klausimu

Skelbdamas kitą didelį pasikeitimą J. Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos pirmaisiais jo administracijos biudžetiniais metais priims iki 125 tūkst. pabėgėlių. Tai daug daugiau nei D. Trumpo praėjusį kartą patvirtintas rekordiškai mažas skaičius – 15 tūkstančių. D. Trumpas labai griežtai kritikuodavo imigraciją iš Vakarams nepriklausančių šalių.

„Jungtinių Valstijų moralinis vadovavimas pabėgėlių klausimais daug dešimtmečių nuo to laiko, kai čia patekau, buvo abiejų partijų konsensuso dalykas“, – sakė J. Bidenas, kuris į Senatą buvo išrinktas 1972 metais.

„Mes deginame laisvės... žiburį engiamiems žmonėms. Mūsų pavyzdys skatino kitas šalis taip pat plačiai atverti savo duris“, – sakė jis.

Pasak prezidento, tarp prieglobsčio prašytojų grupių, kurias jo administracija priims, yra LGBTQ žmonės, bėgantys nuo persekiojimo dėl savo lytinės orientacijos.

J. Bidenas taip pat sustabdė D. Trumpo pradėtus vykdyti planus mažinti Vokietijoje dislokuotą JAV karių kontingentą, kuris nuo Šaltojo karo pradžios yra svarbus NATO saugumo elementas.

Daugelis spėliojo, kad D. Trumpo sprendimą padiktavo jo įtempti santykiai su Vokietija ir Europos Sąjunga dėl prekybos ginčų, bet buvo nuogąstaujama, kad toks žingsnis susilpnins Vakarų saugumą stiprėjant Rusijai.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas vėliau sakė nurodęs Pentagonui peržiūrėti JAV „karines pozicijas“ pasaulyje.

„Vykdydami šį patikrinimą konsultuosimės su savo sąjungininkais ir partneriais, – sakoma L. Austino pareiškime. – Šioje srityje niekas nepasiekia sėkmės vienas.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1227)