Socialistai pirmauja aštuoniuose iš trylikos regionų, o likusiuose penkiuose - opozicijoje esantys konservatoriai, pranešė vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Pasak jo, pirminiai rezultatai paskaičiuoti remiantis balsavimo duomenimis 10 proc. rinkimų apylinkių visoje šalyje.
"Remiantis šiais duomenimis, socialistai visoje šalyje turėtų surinkti 34-35 proc. balsų, o konservatoriai veikiausiai gaus 31-32 proc.", - sakė įtakingas politikos analitikas Ilijas Nikolakopoulas (Ilias Nikolakopoulos) televizijai "Mega".
Šie duomenys taip pat rodo, kad konservatoriams turbūt pavyks išsaugoti pagrindinių Atėnų ir Salonikų miestų kontrolę, tačiau socialistai dar turės galimybę pamėginti ją atkovoti per antrąjį rinkimų ratą, kuris vyks lapkričio 14 dieną.
Valdančioji partija gali guostis, kad jai pavyko išsiveržti į priekį Patrų ir Pirėjo uostamiesčiuose bei laimėti jau pirmajame rate Kretos administraciniame centre Heraklione.
G.Papandrėjas artimiausiu metu turėtų kreiptis į visuomenę ir paaiškinti, ar jis vis dar ketina šaukti pirmalaikius rinkimus praėjus vos vieniems metams po socialistų pergalės prieš konservatorius.
Sekmadienį paskelbti viešosios nuomonės apklausų rezultatai parodė, kad dauguma graikų nepritaria premjero planams dėl pirmalaikių rinkimų.
G.Papandreou sakė, jog vyriausybei reikia patvirtinimo, kad visuomenė ją remia tokiu metu, kai kabinetas turi įgyvendinti drakonišką taupymo politiką, įskaitant mokesčių didinimą ir darbo užmokesčio karpymą.
Dėl šių priemonių per Graikiją, kuri priklauso euro zonai, nusirito protestų banga ir buvo surengti šeši visuotiniai streikai.
Graikijos premjeras nesieks pirmalaikių rinkimų
Graikijos vyriausybės vadovas Georgas Papandrėjas atmetė galimybę šaukti pirmalaikius rinkimus, kai sekmadienį vykusiuose municipaliniuose rinkimuose užsitikrino pakankamą visuomenės paramą priimti sprendimą, jog gali toliau įgyvendinti itin griežtą taupymo programą.
Pirmalaikių rinkimų grėsmė sukėlė nerimą rinkose. Analitikai sakė, kad premjero paskelbtas sprendimas išsklaidė netikrumą trumpalaikėje perspektyvoje.
Pirminiai duomenys rodo, kad G.Papandrėjo vadovaujama socialistų partija PASOK pirmauja septyniuose iš trylikos regionų, o likusiuose šešiuose - opozicinė centro dešiniųjų Naujosios demokratijos partija. Tačiau kai kur vyksta labai įnirtinga kova ir nugalėtojai paaiškės tik po kitą sekmadienį vyksiančio antrojo rinkimų rato.
"Daryti permainas nėra lengva. Prieš metus Graikijos žmonės atvedė mus į valdžią ir šiandien patvirtino, kad jie nori šių permainų. Rytoj tęsime savo darbą", - sakė premjeras, per televiziją kreipdamasis į visuomenę.
G.Papandrėjas grasino, jog praėjus vos metams po atėjimo į valdžią paleis parlamentą, jei per pirmąjį vietos rinkimų ratą negaus mandato tęsti biudžeto taupymo priemones ir reformas, kurias šalis įsipareigojo įgyvendinti pagal gegužę pasiektą susitarimą dėl 110 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos. Ši pagalba išgelbėjo Graikiją nuo bankroto.
Analitikai tvirtino, kad vyriausybės vadovas nereikalingai rizikuoja, statydamas ant kortos savo tvirtą daugumą ir pagal susitarimą su ES ir TVF vykdomą fiskalinę politiką tokiu metu, kai artėjant metų pabaigai šalis stengiasi susidoroti su sudėtingais uždaviniais, kurie buvo iškelti siekiant sumažinti milžinišką biudžeto deficitą.
Išgirdę premjero sprendimą nesiekti pirmalaikių rinkimų dauguma analitikų lengviau atsikvėpė, tačiau sakė, jog tai, kad daug rinkėjų neatėjo balsuoti, o konservatoriams pavyko sumažinti atsilikimą nuo socialistų, parodo, jog pavojai G.Papandrėjo programai išliko.
"Svarbiausia, jog nebeliko pirmalaikių rinkimų grėsmės ir tai išsklaido netikrumą trumpuoju laikotarpiu. Tačiau Graikijos dar laukia labai sudėtingas etapas ir šalis privalo toliau vykdyti politiką, būtiną jos skolai stabilizuoti", - sakė Benas May iš nepriklausomos makroekonominių tyrimų ir konsultacijų įmonės "Capital Economics" Londone.
"Blogiausias scenarijus, pirmalaikiai rinkimai, būtų išprovokavę labai daug netikrumo. Pastarasis sprendimas bus pozityviai įvertintas rinkų trumpuoju laikotarpiu, tačiau ar jis paskatins ilgalaikį obligacijų pelningumo skirtumo sumažėjimą nėra aišku", - sakė ekonomistas.
Nuo to laiko, G.Papandrėjas pirmą kartą pagrasino pirmalaikiais rinkimais, skirtumas tarp Graikijos ir Vokietijos dešimties metų trukmės obligacijų pelningumo išaugo daugiau kaip 200 bazinių punktų ir viršijo 900 punktų.