„Tikėdamasis sulaukti palaikymo A. Lukašenka kreipėsi į pramonės įmonių darbuotojus, tačiau, atrodo, per vėlai“, – pareiškė M. Gorbačiovas.

Jis užsiminė, kad prieš SSRS žlugimą taip pat kreipėsi į darbininkus. „Deja, reikalingos paramos nejutau. Vis dėlto versti atsakomybės darbininkams nesu linkęs“, – kalbėjo buvęs lyderis.

M. Gorbačiovas paminėjo, kad SSRS prezidento postą paliko savanoriškai.

„Pasitraukiau, bet tik todėl, kad būtų išvengta susiskaidymo ir karo šalies viduje“, – nurodė jis ir pridūrė, kad šis žingsnis iš tiesų užkirto kelią kraujo praliejimui ir pilietiniam karui.

„Tai ir yra svarbiausia, tik ne visi šitai supranta“, – sakė M. Gorbačiovas.

Jis taip pat sakė, kad stebėdamas dabar Baltarusijoje vykstančias protesto akcijas „įžvelgia užsienio įtaką“.

Praėjusį šeštadienį A. Lukašenka savo naujam paskirtam Gardino apskrities gubernatoriui paliepė „užrakinti“ įmones, paskelbusias streikus demonstruojant solidarumą su opozicijos protestuotojais, laikančiais valstybės vadovo perrinkimą suklastotu ir reikalaujančiais jo atsistatydinimo.

„Prašau gubernatoriaus, vykdomųjų komitetų pirmininkų: jeigu kas nors nenori dirbti – neverskite. Vis tiek jų nepriversime ir neįkalbėsime. Tačiau jeigu įmonė nedirba – nuo pirmadienio spyną ant vartų. Sustabdysime“, – per mitingą Gardine kalbėjo A. Lukašenka.

Pasak tariamo prezidento, tokiu atveju „žmonės atvės“, o „paskui išsiaiškinsime, ką pakviesti į šią įmonę“.

Daugelis darbuotojų patiria darbdavių spaudimą. „Jie nerimauja, kad gali netekti atlyginimų ir premijų. Jie baiminasi, jog gali prarasti darbą“, – aiškina Siarhejus Korovačas, dirbantis frezuotoju MAZ – Minsko automobilių gamykloje, gaminančioje sunkvežimius ir autobusus.

Pasak nepriklausomo naujienų tinklo tut.by, gamyklų darbuotojai sulaukia laiškų iš ministerijų, informuojančių apie galimas nuobaudas už jų veiksmus.

„Dalyvavimas streikuose, renginiuose ar susitikimuose, kurie organizuojami nesilaikant darbo įstatymų, pažeidžia darbo drausmę. Tai reiškia visišką atsakomybę“, – rašoma laiške.

Baltarusijoje jau trečią savaitę vyksta masiniai protestai prieš oficialius prezidento rinkimų rezultatus, kuriais remiantis, šeštai kadencijai su 80,1 proc. balsų buvo perrinktas Aliaksandras Lukašenka, o jo varžovė opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja esą surinko 10,12 proc. balsų.

Autoritarinio lyderio A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat gauta daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.

Nuo rugpjūčio 13-osios protestai ir streikai prasidėjo ir daugybėje Baltarusijos bendrovių.