aA
Okupuoto Krymo „finansų ministrė“ Irina Kiviko neseniai pasigyrė, kad pusiasalio biudžeto pajamos auga. „Taip, gyventojų sąskaita“, – sako Laisvosios Europos radijo žurnalistė iš Krymo Jevgenija Goriunova.
Simferopolis, Krymas
© RIA / Scanpix

Tarptautinis džiazo festivalis Koktebelyje (Kryme) daugiau nei dešimtmetį buvo vienas ryškiausių kultūros renginių Ukrainoje. Rusijai aneksavus Krymą, tikrieji festivalio organizatoriai perkėlė renginį į Odesos sritį.

Tuo metu Rusijos statytiniai pusiasalyje, be skrupulų pasisavinę festivalio prekės ženklą, keliomis savaitėmis anksčiau nei ukrainiečiai organizuoja „savo“ „Koktebel Jazz Party“, kuriame sceną suteikia ne tik muzikantams, bet ir Kremliaus propagandai.

Pavyzdžiui, penktadienį okupuoto Krymo „finansų ministrė“ I. Kiviko festivalyje surengtoje spaudos konferencijoje gyrėsi augančiomis Krymo biudžeto pajamomis.

Jos teigimu, per septynis 2015 m. mėnesius nuosavos Krymo Respublikos biudžeto įplaukos sudarė 16 mlrd. rublių (tuo metu – apie 238 mln. eurų). O šiemet nuo sausio iki liepos jau surinkta 30,3 mlrd. rublių (386 mln. eurų). Patogiai nepaisydama infliacijos ir rublio nuvertėjimo, I. Kiviko džiaugėsi, kad per pastaruosius ketverius (suprask, Rusijos valdymo) metus Krymo biudžeto nuosavos įplaukos išaugo net 89 proc.

Pasak Laisvosios Europos radijo žurnalistės J. Goriunovos, taip okupuoto Krymo ministrė bando pademonstruoti ekonominę pusiasalio sėkmę. Tačiau jokios sėkmės nėra: du trečdalius Krymo biudžeto sudaro kaimyninės Rusijos seikėjamos federacinės lėšos, o nuosavos biudžeto įplaukos daugiausia surenkamos iš gyventojų.

Beveik pusė įplaukų – iš fizinių asmenų pelno mokesčių

J. Goriunova aiškina, kad tokį pastebimą nuosavų pajamų augimą Krymo biudžete lėmė padidinta mokestinė našta Krymo gyventojams. Per ketverius metus fizinių asmenų pelno mokestis Kryme padidintas 90 proc. ir šiuo metu sudaro 44–46 proc. nuosavų biudžeto įplaukų.

Verslo pelno mokesčiai užima antrąją vietą, bet, pasak J. Goriunovos, jų dalis per trejus metus smuko nuo 28 iki 17 proc. Per 2016–2018 metus Krymo įmonės bus sumokėjusios apie 18 mlrd. rublių (228 mln. eurų) mokesčių, o tai – vos 4 proc. viso Krymo biudžeto.

„Tokia situacija atrodo gana logiška, turint omenyje, kad daugybė Krymo gamyklų bankrutavo arba per prievartą tapo rusiškų holdingų dalimi“, – rašo J. Goriunova. 2018 m. pirmo pusmečio duomenimis, Krymo bendrovių pelnas sumažėjo 80 proc.

Ne ekonominis augimas, o galimybė išvengti mokesčių

Kita vertus, J. Goriunova atkreipia dėmesį, kad Kryme daugėja laisvosios ekonominės zonos (LEZ) dalyvių, o jiems taikomos mokestinės lengvatos.

Kremliui pavaldžios Krymo „finansų ministrės“ teigimu, LEZ rezidentų per trejus metus padaugėjo beveik penkiagubai – nuo 274 iki 1324.

2017 m. dėl lengvatų jie į Krymo biudžetą nesumokėjo 3,5 mlrd. rublių (44 mln. eurų), o investavo ne daugiau nei 10 mlrd. rublių (127 mln. eurų). Nesunku suprasti, kad dauguma LEZ rezidentų naudojasi lengvatiniu režimu, kad išvengtų mokesčių.

Ir nors I. Kiviko tikina, kad šiemet LEZ dalyviai jau sumokėjo apie 5,4 mlrd. rublių (68,5 mln. eurų), J. Goriunova prognozuoja, kad metams pasibaigus, Krymo biudžete visgi pritrūks kelių milijardų rublių iš LEZ rezidentų. Juo labiau, kad artimiausiu metu lengvatinis mokesčių režimas bus sugriežtintas – lengvatos priklausys tik tiems, kas sutiks Kryme vykdyti investicinius projektus.

Trečiasis Krymo biudžeto dėmuo – akcizo mokesčiai, iš kurių surenkamos pajamos per trejus metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2,5 iki 5,5 mlrd. rublių (atitinkamai 31,6 ir 69,7 mln. eurų). Tačiau netiesioginiai mokesčiai irgi gula ant vartotojų, Krymo gyventojų, pečių.

Totalinis ukrainiečių turto išpardavimas

Dar viena didžioji nuosavų Krymo biudžeto įplaukų dedamoji – nemokestinės įplaukos. J. Goriunovos teigimu, jos daugiausia ateina iš išparduodamo turto ir reikšmingai auga – nuo 1,8 iki 4 mlrd. rublių (nuo 22,8 iki 50,7 mln. eurų).

Pasak J. Goriunovos, tokį augimą naujoji Krymo valdžia pasiekė masiškai „nacionalizavusi“ ir išparduodama ukrainietiškas įmones, sanatorijas, pensionatus.

Pavyzdžiui, 2017 m. pabaigoje šampanizuoto vyno gamykla „Naujasis pasaulis“ buvo parduota vos už 1,5 mlrd. rublių (19 mln. eurų), nors jos tikrai nepavadinsi nuostolinga. 2016 m. darykla pagamino 1,5 mln. butelių šampanizuotų vynų ir gavo 0,5 mlrd. rublių (6,3 mln. eurų) pelną.

2018 m. už panašią sumą (1,5 mlrd. rublių – 19 mln. eurų) parduotos net trys sanatorijos. Ekspertų nuomone, iki Krymo aneksijos kiekviena iš jų atskirai kainavo ne mažiau nei 20 mln. USD (17 mln. eurų).

„Eilėje pardavimo laukia ir kiti Krymo turto likučiai – „Krymo telekomas“ ir „Krymo duona“. Juos irgi už kapeikas nusipirks rusai“, – rašo J. Goriunova.

Gyventojai mokės tik daugiau

Tarp kitų Krymo biudžeto pajamų šaltinių – transporto mokestis, kuris 2016–2017 m. tesudarė 0,5 mlrd. rublių (6,3 mln. eurų). 2018–2020 m. iš jo tikimasi surinkti apie 1 mlrd. rublių (12,7 mln. eurų).

Nuo šių metų pirmieji 140 tūkst. Krymo gyventojų turės sumokėti žemės mokestį – apie 100 mln. rublių (1,3 mln. eurų). O netolimoje ateityje pusiasalio gyventojams teks mokėti ir nemenką rusišką nekilnojamojo turto mokestį.

Taigi kol Krymo ekonomika toliau nuosekliai smunka, svarbiausiais nuosavų įplaukų į Krymo biudžetą šaltiniais tampa gyventojų pelno ir turto mokesčiai, apibendrina J. Goriunova.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visiškai išteisintas Balčiūnas: dar pagalvosiu, ar reikalausiu kompensacijos už pareigūnų neprofesionalumą (54)

Namų šturmas paryčiais, dešimt parų areštinėje ir penkeri metai teismo proceso, kol buvęs...

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (363)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

Orai: pokyčių laukiama savaitgalį

Šaltis į Lietuvą veržtis neskuba. Antradienį termometrų stulpeliai aukščiausiai kils iki...

Išlydėjusi 11-metį sūnų į mokyklą motina tokios tragedijos nesitikėjo (13)

Kartais turi nutikti kas nors labai nelaimingo, kad sužinotume, kokie nuostabūs žmonės mus supa....

Sunerimę Čeponis ir Sirvydis pateisina Šaro rimbą, bet siūlo keisti „Žalgirio“ žaidimą (47)

„Stengsiuosi, kad mūsų vyrai pataptų vėl tokiais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo...

„Socialdarbiečių“ sąlyga „valstiečiams“: arba pinigai partijai, arba balsai už biudžetą? (76)

„Valstiečių“ siekis finansuoti koalicijos partnerius Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (...

Paaiškėjo neįtikėtina tragedijos priežastis – vienas neatsargus rankos mostas pražudė 5 asmenų šeimą (14)

Remiantis naujausiais žiniasklaidos pranešimais, vienas iš hidroplano keleivių, darydamas...

Anglai privertė Ispanijos futbolo gerbėjus nušvilpti savo rinktinę (2)

Tris įvarčius per kėlinį sumušusi Anglijos futbolo nacionalinė komanda atsilygino Ispanijos...

Sveikatos specialistė sukritikavo naują visuomenės įprotį: kodėl į tualetą nereikėtų neštis telefono (33)

Visi nuo pat vaikystės žinome, kad rankas reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar...

Mokslininkė įkvėpimo sėmėsi iš Nobelio premijos laureato: svarbiausia nepasiduoti po nesėkmių (11)

Jaunoji neuromokslininkė dr. Julija Krupič, prieš 12 metų baigusi fizikos studijas Vilniaus...