Kol Sh. Abe stengiasi pasiekti pažangą ginče, kuris neleido šalims formaliai užbaigti Antrojo pasaulinio karo veiksmų, rusų retorika prieš antradienio 25-ąjį dviejų lyderių susitikimą darosi rėksminga. Vienas iš pagrindinių V. Putino parankinių pažadėjo neatiduoti japonams jokios teritorijos, o užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiūlė nepamiršti, kad 1945 m. Japonija karą pralaimėjo.
„Japonija yra vienintelė šalis pasaulyje, negalinti iki galo pripažinti Antrojo pasaulinio karo rezultatų“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė S. Lavrovas. Jis pakartojo reikalavimą, kad Tokijas iš pradžių turėtų pripažinti Rusijos suverenitetą keturių ginčytinų salų atžvilgiu, ir tik paskui būtų įmanomas koks nors susitarimas.
Praraja atrodo plati, tačiau griežtesnė rusų retorika gali būti tiesiog derybų taktika prieš vadovų susitikimą, teigia vienas Rusijos vyriausybės pareigūnas ir Japonijos diplomatas, kurie paprašė likti neįvardyti.
„Kyodo News“ pirmadienį, cituodamas nežinomus vyriausybės pareigūnus, pranešė, kad Sh. Abe buvo pasirengęs pasirašyti taikos sutartį mainais į dvi salas. Laikraštyje „Mainichi“ teigiama, kad artimiausiais mėnesiais jis planavo vėl apsilankyti Rusijoje ir galutinai išspręsti ginčą.
„Ši problema egzistuoja nuo karo pabaigos, daugiau nei 70 metų, ir pasiekti sutarimą nebus lengva, – prieš išvykdamas į oro uostą žurnalistams sakė Sh. Abe. – Noriu Maskvoje skirti daugiau laiko atviram pokalbiui su prezidentu V. Putinu ir pasiekti kuo didesnę pažangą taikos susitarimo derybose.“
Sovietų Sąjunga, paskelbusi karą Japonijai paskutinę Antrojo pasaulinio karo savaitę, užėmė keturias japonų salas netoli Hokaido šiaurės rytų pakrantės, išvarydama visus 17 tūkst. vietinių gyventojų ir apsiimdama valdyti teritoriją iki šių dienų. Ginčo objektas Japonijoje vadinamas Šiaurine teritorija, o Rusijoje – Pietų Kurilais.
Ginčo išsprendimas padėtų Japonijai pagerinti ryšius su viena didžiausių iškastinio kuro tiekėjų ir tapti atsvara kylančiai Kinijai, kuriai V. Putinas pastaruoju metu bando įsiteikti. Rusija savo ruožtu siekia rasti šalininkę kovoje su tarptautinėmis sankcijomis ir tikisi japonų finansinės paramos Arkties energetikos projektams, be to, nori įgyvendinti aštuonių punktų bendradarbiavimo planą, apimantį visas sritis nuo sveikatos priežiūros iki darbo našumo.
Praėjusiais metais Sh. Abe ir V. Putinas sutiko, kad derybos turėtų būti grindžiamos 1956 m. bendra deklaracija, kurioje kalbama apie dviejų iš keturių salų perdavimą Japonijai po taikos sutarties sudarymo. Pasitikdamas 2019-uosius, Sh. Abe juos apibūdino kaip galimą posūkį ginče, kurį jo tėvas, buvęs užsienio reikalų ministras Shintaro Abe, taip pat siekė užbaigti.
Tačiau Rusija į Sh. Abe pastabas sureagavo iškviesdama Japonijos ambasadorių, o S. Lavrovas po susitikimo su Japonijos užsienio reikalų ministru Taro Kono sausio 15 d. skundėsi dėl „reikšmingų skirtumų“. V. Putino užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas trečiadienį įpylė į ugnį dar daugiau žibalo.
„Tai mūsų žemė, – pareiškė jis. – Niekas niekam jos neatiduos.“
Oficiali Japonijos pozicija tokia, kad salos – turtingos žvejybos išteklių – yra neatskiriama jos teritorijos dalis, o jų okupacija nelegali. Rusija primygtinai tvirtina, kad salos priklauso jai, nes jose gyvena jau kelios Rusijos piliečių kartos.
Nedaug japonų būtų patenkinti susigrąžinę dvi salas iš keturių, o Rusijos visuomenė priešinasi bet kokios teritorijos dalies atidavimui. Bet koks susitarimas dėl žemės perleidimo kelia riziką V. Putinui, kuris savo šalyje susikrovė politinį kapitalą kovodamas su sovietinės imperijos erozija ir aneksuodamas Krymo pusiasalį.
Jamesas Brownas, Rusijos ir Japonijos santykių ekspertas iš Tokijo universiteto, teigia, kad Sh. Abe daugelį metų dėtos pastangos atnešė mažai naudos.
„Japonijos pozicija sušvelnėjo, tačiau nepanašu, kad sušvelnėjusi pozicija, aštuonių punktų ekonominio bendradarbiavimo planas ar 25 susitikimai būtų nors kiek priartinę Japoniją prie susitarimo“, – pastebi J. Brownas.
Japonija santykiuose su Rusija privalo išlaikyti diplomatiškumą, bandydama pasiekti susitarimą su vienintelės savo sąjungininkės – JAV – didžiausia varžove. Ištisus dešimtmečius Japonija pasikliovė vadinamuoju JAV branduoliniu skėčiu, kuris turėjo apsaugoti ją nuo įvairių grėsmių, įskaitant Rusiją.
Įtempti santykiai
Japonijos gynybos ministerija reguliariai skelbia išsamią informaciją apie Rusijos karinių lėktuvų ir laivų kėsinimąsi į Japonijos teritoriją, įskaitant sausio 17 d. Praėjusį mėnesį Japonija užprotestavo Rusijos kareivinių statybą ginčytinose salose.
Sh. Abe vyriausybė stengiasi išlaikyti salų problemą aktualią visuomenės akyse, nors dauguma buvusių salų gyventojų japonų jau mirę. Surengta viešosios nuomonės apklausa, praėjusį mėnesį paskelbta laikraštyje „Sankei“, parodė, kad 65 proc. japonų tikisi teigiamų derybų rezultatų.
Japonijos vyriausiasis vyriausybės atstovas ir kabineto sekretorius Yoshihide Suga atsisakė tiesiogiai komentuoti Rusijos pareigūnų ketvirtadienį išsakytas pastabas. „Mes ir toliau dėsime visas pastangas, paremtas mūsų politika išspręsti teritorinį klausimą ir užtvirtinti taikos sutartį“, – atsakė jis žurnalistams.
