aA
Niekas negali tiek daug papasakoti apie konkrečios tautos gyvenimą ir būtį kaip jos santykis su mirtimi. Mirtis – neišvengiama išvada, tai, kas lieka, kai nebelieka nieko – esmių esmė.
<span style="color: #ff0000;">Gilyn į Rusiją.</span> Rusiška mirtis
© DELFI / Artūras Morozovas

Vieni mirtį priima kaip laimę, kiti – kaip didžiulį sielvartą. Pėdsakas žemėje, kurį išeidamas palieka žmogus, atskleidžia ne tik tai, koks jis buvo ir kuo gyveno, bet ir kokia buvo jo tauta bei jos filosofija. Labai dažnai žmogus po savęs nepalieka nieko – tik antkapį kapinėse, bet ir to pakanka, norint šį tą iššifruoti apie jį ir jo gyvenimą.

Kai telieka tik saujelė pelenų, paleidžiamų pavėjui kažkur virš Gango, tai viena visiškai suprantama istorija. Kapinės Amerikoje – puikiausia amerikiečių gyvenimo būdo ir amerikietiškosios svajonės iliustracija. Idealiai eilėmis išdėliotų praktiškai identiškų antkapių eilės. Labai panašios į kur nors Naujojo Džersio pakrantėje išrikiuotus pagal vieną kurpalių pastatytus ir preciziškai prižiūrėtus namukus.

Senosios europiečių kapinės pasižymi su niekuo nesupainiojama ir mistiška atmosfera.

Rusijos Petrozavodsko šiaurės vakarinėje dalyje yra Sulažgora. Šlaite įsikūrusios didžiulės kapinės. Jų dydis gniaužia kvapą – tūkstančių tūkstančiai kapų, tiek ką tik supiltų, tiek skaičiuojančių šimtmečius.

Paprastą dieną čia beveik nė gyvos dvasios, tyla ir ramybė, tik nuo vėjo dejuojantys seni medžiai ir neįtikėtinai švarus oras. Savaitgaliais Petrozavodsko kapinės atgyja – vietiniai lanko artimųjų kapus.

Beveik visi kapai aptverti tvorele (kažkodėl visada naudojama mažybinė šio žodžio versija): kiekvienas kapas – nedidelė privati teritorija, skiriama žvelgiant į ateitį ir neatsiejama nuo minties, kad po mirties šalia amžinojo poilsio atguls ir artimiausi giminaičiai. Viename kape neretai ilsisi ištisos kartos: proseneliai, seneliai, tėvai ir jų vaikai.

<span style="color: #ff0000;">Gilyn į Rusiją.</span> Rusiška mirtis
© DELFI / Artūras Morozovas

Vaikštinėjame po kapines: prie vieno kapo sėdi trys moterys. Vienai daugiau devyniasdešimties, ji mąsliai žvelgia į tolį ir visai nereaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, žilą galvą dengia šilta skara. Moteris labai liūdna, pavargusiomis įdubusiomis akimis, raukšlėta burna. Čia palaidota jos motina ir kiti giminaičiai. Atrodo, kad jos žvilgsniai veria kiaurai. Neapleidžia jausmas, kad mintimis senolė jau seniai kažkur kitame pasaulyje.

Į šoną ją timpteli jaunesnė moteris – dukra. Bando atkreipti mamos dėmesį, bet pastarajai nė motais. Trečioji atsistoja ir ima druska barstyti akmenuotą kapo žemę – kad neaugtų piktžolės. Greičiausiai ji bus paskutinė, atgulusi į šį šeimos kapą.

Tvorele aptvertame sklype – suolelis ir staliukas. Žmonės ateina aplankyti mirusiųjų – ir išgeria, ir užkanda, ir dvasioms palieka šio gėrio.

„Yra tokia pagoniška tradicija. Vaišiname dvasias. Dvasininkas iš cerkvės už tai bara, sako, kad nekrikščioniška, bet tradicija yra tradicija“, – paaiškina druską barstanti moteris. Pasakoja, kad mirusiuosius geriausia lankyti sekmadieniais iki penktos valandos vakaro. Vėliau geriau jų ramybės nedrumsti. Galima palikti saldumynų ir vaisių.

<span style="color: #ff0000;">Gilyn į Rusiją.</span> Rusiška mirtis
© DELFI / Artūras Morozovas

Ir iš tikrųjų – ant kai kurių antkapių padėta saldainių, obuolių, mandarinų, vandens. Kartais į kapines užklysta benamių, jie vaišinasi žmonių paliktu gėriu – kapinėse mėtosi saldainių popierėliai, mandarinų žievelės, bet imti mirusiems skirtų gardumynų ryžtasi ne kiekvienas. Sako taip „labai negerai“.

Dalis senosios kapinių dalies labai apleista – žolė seniai nešienauta, kapų tvorelės aprūdijusios, antkapiai sukrypę, kryžiai išklerę. Iš esmės čia vien seni kapai su nedidelėmis lentelėmis ir nespalvotais čia ramybę radusiųjų portretais. Daug lentelių išblukusios nuo saulės ir lietaus, praktiškai nebeįskaitomos, portretai voliojasi žolėje tiesiai po kojomis. Kartais visai nebeaišku, kas ilsisi viename ar kitame kape.

Laikui bėgant tokius bevardžius kapus užkloja šiukšlės, laidotuvių vainikų liekanos ir nupjauta žolė – jie virsta atliekų kauburėliais. Kadaise gyvenusio žmogaus atminimas prapuola amžiams. Gali būti, kad išmirė visi artimieji arba paprasčiausiai persikėlė gyventi kitur. Bet tokių dalykų pasitaiko gana retai.

Išlikę sovietiniai paminklai padabinti arba karinėmis žvaigždėmis, arba kokia kita smulkia simbolika, leidžiančia suprasti, kas guli po mūsų kojomis. Grėsmingi ir beveik identiškos išvaizdos kapai. Kai kurie žydų paminklai pažymėti Dovydo žvaigžde, musulmonų iš kitų išsiskiria islamo religiją simbolizuojančiais ženklais – žvaigžde ir grakščiu pusmėnuliu. Nepaisant to, šiose kapinėse esantys sovietinių žmonių labai panašūs vienas į kitą – kaip ir čia palaidotų žmonių likimai. Bendra, kolektyvinė mirtis.

Naujoji kapinių dalis nuo senosios skiriasi kaip diena ir naktis. Ant juodo paminklinio akmens vaizduojamas kelias, miškas ir elektros perdavimo linija – jokių komentarų. Taip ir neaišku, ar čia palaidotas koks elektrikas, ar tiesiog tokiomis aplinkybėmis čia amžinąjį poilsį radusysis iškeliavo į aną pasaulį.

Dar vienas egzempliorius, kurio tiesiog neįmanoma nepastebėti – miško ir upės fone stovintis trumpai kirptas jaunuolis, vilkintis marškinėlius su didžiuliu užrašu „Reebok“. Rankoje laiko medžioklinį šautuvą. Pragyveno šiame pasaulyje vos 27 metus. Panašu, kad mėgo medžioti. Netoliese kitas įdomus eksponatas – antkapis su dideliu vairu, puoštas gėlėmis.

Ant kito paminklinio akmens išgraviruota didžiulė krovininė mašina ir užrašas kursyvu:

<span style="color: #ff0000;">Gilyn į Rusiją.</span> Rusiška mirtis
© DELFI / Artūras Morozovas

Buvai paties Dievo apdovanotas vairuotojas/
Mylimas visų žmogus/
Skausmas ir liūdesys – nepakeliami/
Nes išėjai tu amžiams/

«Водитель был от бога,
Любимый человек,
Печаль и грусть безмерны,
Что ты ушел навек»

Netoliese antkapis, kuriame pavaizduoja futbolo aikštė ir iš jos lekiantys futbolo kamuoliai. Apačioje užrašas: „You‘ll never walk alone“ („Niekada nebūsi vienas“). Šiek tiek tolėliau – paminklas, kuriame iškalta ištrauka iš vienos dainos: „Опустела без тебя земля“ (Žemėje be tavęs nyku). Dar viena už širdies griebianti eilutė nuo paminklo: „Вернуть нельзя, забыть невозможно“ (Nebesusigrąžinsime – niekada nepamiršime).

Širdies, gėlių formų paminklai ir juose vaizduojami mirusiųjų numylėti automobiliai, ginklai, šuniukai, katytės ir kiti naminiai gyvūnėliai, miškai, upės, ežerai, traukinys, tinklinio tinklelis, žvaigždynas.

Kartais nevalingai peršasi mintis, kad bent dalis antkapių dalyvauja paties kūrybiškiausio siužeto ar eilėraščio konkurse.

Turtingiausiųjų kapai puošti angelų skulptūromis, masyviais marmuro paminklais ir aptverti prabangiomis tvorelėmis. Patys vargingiausi kapai – tie, kuriuose patys paprasčiausi juodo akmens antkapiai, ant kurių iškaltas tik lakoniškas pareiškimas „Prisimename, gedime“ arba „Mylimai žmonai“.

Aplankius vos vienas kapines Petrozavodske, daryti išvadas ar apibrendimus būtų paprasčiausiai neteisinga. Tiesiog supratome, kad rusams labai patinka vairuoti automobilius, iš esmės jų širdžiai artima visa transporto tema, rusai myli gamtą ir naminius gyvūnus. Drąsiai galima pasakyti tik vieną – po Sovietų Sąjungos laikų mes labai smarkiai pasikeitėme.

Įprastas nedidelis antkapiams naudojamas pasines nuotraukas ir sausas gimimo ir mirties datas pakeitė ryškūs ir individualizuoti antkapiai. Tiesa, kartais tas individualumas atrodo ne itin nuoširdžiai, netgi keistai, infantiliai ar net juokingai. Tarsi nuo mirties veido kas nors būtų nuplėšęs taurų sielvarto šydą.

Plastmasinės gėlės, gedulingi pietūs, ašaros – šie laidotuvių ir gedulo atributai niekur nedingo, tačiau pakito pats požiūris į mirtį. Jis tapo labiau filosofiškas ir ironiškas. Sovietinis modernizmas virto nauju rusišku postmodernizmu, ir numirėlis dabar gali linksmai žaisti su mylimu šunimi, šypsotis, valgyti, gerti arba važinėtis visureigiu.

Mirtis niekada nesulygino, nesulygina ir nesulygins žmonių, o laidotuvės šiais laikais ne tik atsisveikinimas su mirusiuoju, bet ir socialinio statuso, finansinės galios ir fantazijos (ar jos trūkumo) demonstracija. Be to, kapinėse jokiais būdais negalima nusileisti kaimynui, ir tokios lenktynės neretai įgauna labai keistų formų. Savaime suprantama, tai daugiau pasako apie gyvuosius, o ne mirusius.

Kylant šlaitu į viršų kapų vis mažėja – galiausiai kapinės pereina į mišką. Ilgai einame nuo vieno krašto iki kito. Atrodo, kad čia guli visa gyvenvietė ar kaimas. Rusijoje kremacija vis dar vertinama gana įtariai, ypač nepatiklūs šiuo klausimu tikintieji. Sako, kad taip nekrikščioniška.

<span style="color: #ff0000;">Gilyn į Rusiją.</span> Rusiška mirtis
© DELFI / Artūras Morozovas

Patraukiame atgal į viešbutį. Stotelėje prie mūsų prieina perkaręs senukas su kepure ir odine striuke, jo rankose – nedidelis paketas. Neįžiūri autobuso numerio, prašo pagalbos, ima klausinėti, kas mes tokie ir iš kur.

Pasirodo jis jau seniai pensijoje, dalį laiko gyvena kaime, dalį – mieste. Senukas daug šypsosi ir teigia gyvenąs neblogai, sveikata ne itin, bet vaistų neperka, todėl ir krizės jokios nejaučia.

„Neseniai patyriau insultą, po jo beveik nustojau valgyti. Rinkau dilgėles, viriau, sriubą gaminau. Metus taip ir gyvenau, tik kai visai imdavo svaigti galva, tekdavo pirkti produktų. O jūs ką, iš kapinių? Na, aišku. Visi ten susitiksime“, – susimąstęs galvą palinguoja senolis, žiūri į kelią, vedantį į kapines ant Sulažgoros, tačiau netrukus, neįtikėtinai guviai, šokteli į autobusą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Neperrinkti Seimo nariai išeina ne tuščiomis kišenėmis: išeitinės išmokos sieks iki 23,6 tūkst. eurų (431)

Netrukus kadenciją baigsiantys Seimo nariai ir jų padėjėjai tuščiomis nebus išleisti į...

„Bloomberg“: Europa nebeturi išeičių, darbotvarkėje – drastiškas žingsnis (87)

Drastiškas žingsnis, kurio dar kartą žengti nenorėtų nei vienas Europos politikas, vėl...

Lietuvos lenkų rinkimų akcija kreipėsi į Nausėdą ir Seimą: prašo naikinti rinkimų rezultatus (350)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija -Krikščioniškų šeimų sąjunga ( LLRA-KŠS ) dėl galimų Seimo...

Dailius Dargis | D+ nariams

Po 40 metų atvertė legendinio Lietuvos kriminalisto bylą: mirčių ir mistikos grandinė

Kasmet spalio 27 – ąją Kriminalinės policijos dienos proga bent nedidelė į pensiją išėjusių...

Kova dėl Utenos nenurimsta: socdemai ruošia skundą VRK Matjošaitytė: bus galima dar kartą patikrinti (175)

Utenos vienmandatėje apygardoje balsų perskaičiavimą organizavo komisijos pirmininkė Rolanda...

„Ryto“ gynybos bejėgiškumą pripažinęs Kairys: ne taktika kalta, kad visiškai praskydome (35)

Auklėti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vidutiniokus ir autsaiderius – viena. Pirmosios akistatos...

5 nebrangūs namų dekoro elementai, kurie suteiks daugiau jaukumo bet kuriuo metų laiku (2)

Dalis žmonių rudenį keičia namų dekorą – pakloja naujus kilimėlius prie durų, užtiesia...

Sekso ekspertė praskleidžia moters orgazmo paslapties šydą – kas tai per jausmas? (23)

Tiksliai nupasakoti, ką orgazmo metu jaučia moteris, be proto sunku. Ar bandytumėte palaimos...

Niūriausiu mėnesiu tituluojamas lapkritis bus kitoks: ilgalaikės prognozės kitokios nei įprastai (31)

Neįprastai šiltos rudeniškos dienos tęsis ir toliau, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba...

Prisvilęs debiutas: „Rytas“ FIBA Čempionų lygoje startavo be pergalės ir gynybos (295)

Galingai sezoną vietiniame fronte pradėję Vilniaus „Ryto“ krepšininkai antradienio vakarą...

|Maža didelių žinių kaina