aA
NATO pratybos Baltijos valstybėse, Lenkijoje bei Juodosios jūros ir Baltijos jūros akvatorijose rodo aljanso ruošimąsi didelio masto konfliktui. Tai užsienio šalių gynybos atašė pareiškė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.
Sergejus Šoigu, Valerijus Gerasimovas
Sergejus Šoigu, Valerijus Gerasimovas
© Itar-Tass / Scanpix

„Baltijos valstybėse ir Lenkijoje bei Juodosios jūros ir Baltijos jūros akvatorijose didėja karinis aktyvumas ir bloko karinių pratybų intensyvumas. Jų scenarijus rodo, kad NATO tikslingai ruošiasi didelio masto kariniam konfliktui“, – V. Gerasimovą cituoja „Krasnaja zvezda“.

Generalinio štabo viršininkas taip pat sakė, kad preteksto įvykti didelio masto karui iki 2050 m. nėra, tačiau yra „krizinių situacijų, kurios gali tapti nevaldomos ir peraugti į stambų karinį konfliktą“, praneša newsru.com.

V. Gerasimovas nurodė, jog „situacija pasaulyje išlieka nestabili, o įvykiai vystosi vis dinamiškiau“. „Daugiausia tai lemia atskirų valstybių siekis primesti savo principus suverenioms šalims, įskaitant jėgos panaudojimą“, – kalbėjo generolas.

Jo teigimu, NATO platina požiūrį, kad „Rusija kelia karinį pavojų“, ir bet kokius Rusijos veiksmus saugumui užtikrinti laiko „grėsme pasauliui“. „Doktriniškuose Briuselio dokumentuose Rusijai suteiktas priešo statusas“, – pabrėžė generalinio štabo viršininkas.

Rusijos ir Vakarų santykiai po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos nusmuko į žemiausią nuo Šaltojo karo laikų lygį. Maskva ne kartą reiškė susirūpinimą dėl NATO pajėgų dislokavimo Baltijos valstybėse ir Aljanso pratybų netoli Rusijos vakarinių sienų.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad „besitęsianti NATO karinės infrastruktūros plėtra link mūsų sienų kelia susirūpinimą“.

Generolo teigimu, praėjusiame NATO viršūnių susitikime, kuris įvyko Londone, buvo paskelbta apie gerokai padidėjusį pajėgų ir pastiprinimo perkėlimo į aljanso rytinį flangą operatyvumą.

Kosminė erdvė buvo pripažinta atskira karinių veiksmų sfera, lygiaverte karui sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje. Šis faktas esą leidžia daryti išvadą, kad ateityje bus kariaujama visose pirmiau išvardytose sferose.

Anksčiau Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, jog Rusija kelia didžiulę grėsmę NATO kibernetinėje erdvėje.

„Mums reikia įsitikinti, kad NATO yra pasirengusi atremti šį iššūkį“, – patikslino jis.

V. Gerasimovas taip pat priminė, jog nuo 2016 m. aljanso valstybės narės gynybos išlaidas padidino 130 mlrd. JAV dolerių, o iki 2024 m. planuojama skirti net 400 mlrd. JAV dolerių daugiau lėšų.

Jis pabrėžė, kad bloko veiksmai didina įtampą ir mažina saugumą Rusijos ir NATO sankirtos zonoje.

Generalinio štabo viršininko manymu, būtina atnaujinti Rusijos ir NATO bendradarbiavimą, siekiant išspręsti susikaupusius probleminius klausimus.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija tebemano, kad iniciatyva dėl būtinojo siųstuvų-imtuvų naudojimo NATO Jungtinių pajėgų bei Rusijos oro ir kosmoso pajėgų lėktuvuose atliekant skrydžius virš Baltijos jūros yra aktuali.

Taip pat reikia ištobulinti pavojingos karinės veiklos prevencijos mechanizmą, įskaitant apsikeitimo signalais procedūros patikslinimą ir mažiausio leidžiamo atstumo tarp karo laivų ir lėktuvų nustatymą.

DELFI primena, kad NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad šis Vakarų karinis aljansas augant įtampai tarp jo narių susiduria su „sudėtingiausia saugumo aplinka“ per savo istoriją.

Toks pareiškimas pasirodė po anksčiau šį mėnesį Londone įvykusio NATO viršūnių susitikimo, kuriame pasimatė dideli valstybių narių lyderių nesutarimai.

„Ką tik Londone minėjome 70-ąsias savo NATO aljanso metines. Per visus šiuos metus NATO niekada nebuvo susidūrusi su sudėtingesne saugumo aplinka, nei yra dabar“, – sakė J. Stoltenbergas Kuveite, minint 15-ąsias Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos (SBI) metines.

Šią iniciatyvą NATO pradėjo siekdama stiprinti saugumo ryšius su Artimaisiais Rytais.

„Kad išlaikytume savo saugumą, mums reikia būti paslankiems ir pasirengusiems atsakyti į grėsmes, ateinančias visomis kryptimis – iš žemės, iš jūros, iš oro, iš kosmoso ir kibernetinės erdvės, taip pat iš valstybių ir nevalstybinių veikėjų“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.

29 NATO narės per dvi dienas trukusį susitikimą Jungtinėje Karalystėje pažadėjo drauge laikytis prieš Rusijos ir terorizmo grėsmes, be to, pripažino kylančios Kinijos iššūkį.

Tačiau lyderiai susiginčijo dėl asmeniškumų ir politikos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau „dviveidžiu“, kai keli valstybių vadovai buvo užklupti per priėmimą Bakingamo rūmuose pašiepiantys JAV lyderio elgesį bendraujant su žiniasklaida.

Prieš šį viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Aljansą yra ištikusi „smegenų mirtis“, ir pareikalavo naujos strategijos, dialogo su Rusija atnaujinimo bei dėmesio kovai su islamistiniu terorizmu.

Nepaisydami viso apmaudo, 29 lyderiai sugebėjo susitarti dėl „Londono deklaracijos“, kurioje NATO pirmą kartą pripažino didėjantį Kinijos strateginį iššūkį.

Dokumente taip pat pabrėžiama, kad reikia geriau koordinuojamo atsako į terorizmą.

„Privalome toliau kovoti su terorizmu. NATO vaidina labai svarbų vaidmenį šioje kovoje, dirbdama su mūsų partneriais visame pasaulyje ir apmokydama vietos pajėgas“, – pirmadienį sakė J. Stoltenbergas.

„Visi NATO sąjungininkai ir pati NATO priklauso JAV vadovaujamai pasaulinei koalicijai prieš „Daesh“, – pridūrė jis, pavartodamas arabišką džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) akronimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.6316

Top naujienos

Italijoje gyvenanti lietuvė: viskas įvyko labai greitai, žmonės įbauginti (96)

Šiaurinė Italijos dalis per savaitgalį pasikeitė neatpažįstamai – dėl apsikrėtusių...

Gyventojai įsiutę dėl neremontuojamos gatvės: ši – vos išvažiuojama, o pinigų jai sutvarkyti nėra (248)

Vilniaus miesto Gineitiškių gatvės gyventojai pasipiktinę. Jie sako, kad viena pagrindinių šio...

Gyvai / Delfi diena. Koronavirusas jau pasiekė Italiją: ar Lietuvai jau skambinti pavojaus varpais (11)

Koronavirusas jau pasiekė Italiją. Pranešama, kad virusas jau pasiglemžė keturias gyvybes. Kas...

Italijos specialistas: susiklostė nepalankiausia įmanoma padėtis mirė penktas žmogus, užfiksuoti du židiniai (152)

Italija pirmadienį pranešė, kad šiauriniame Lombardijos regione mirė ketvirtas naujuoju...

Po SEB banko atnaujinimų dalis klientų vis dar susiduria su trikdžiais (17)

Nors praėjo savaitė, kai SEB bankas baigė diegti naują informacinių technologijų (IT)...

Gyvai / Piniginiai reikalai. Kokį signalą siunčia kylančios aukso kainos bei kiek lietuviai išleidžia maistui?

„Delfi“ eteryje startuoja nauja laida apie makroekonomikos ir mikroekonomikos reikalus. Pirmojoje...

Vidas Bareikis – pirmąkart atvirai apie skyrybas su Jurga Šeduikyte: ačiū Dievui, kad viskas taip išsisprendė (61)

„Su Jurga buvome ta pora, kuri išbadė visus įmanomus metodus, kad išlaikytų šeimą“, –...

Įsisiautėjęs vėjas savaitgalį pridarė žalos: ant kelio virto medžiai, krito langai (5)

Savaitgalį siautęs stiprus vėjas Kėdainiuose vertė medžius. Ugniagesiai gelbėtojai dėl...

Madingiausios šių metų rankinės: kokias verta pirkti ir ko vengti? (18)

Moteris be rankinės... gali pasirodyti įtartina, tiesa? Nė viena dailiosios lyties atstovė...

Dėl koronaviruso Lietuva griežtina veiksmus: iš Italijos atvykę bus tikrinami lėktuvuose (177)

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, jog visi...

|Maža didelių žinių kaina