Nors Berlyno siena griuvo daugiau nei prieš du dešimtmečius, JAV ir Rusijos prekybos santykius iki šiol stabdo šaltojo karo laikų apribojimas – 1974 m. vadinamoji Jacksono-Vaniko pataisa. Vis dėlto įtakingų JAV senatorių grupė rado būdą, kaip liberalizuoti prekybą su Rusija ir kartu neužmerkti akių į žmogaus teisių padėtį joje.
Aktualus šaltojo karo reliktas
Iniciatorių vardais pavadinta pataisa formaliai buvo skirta JAV prekybos ribojimui su ne rinkos ekonomikos valstybėmis, varžančiomis emigraciją. Neformali Jacksono-Vaniko pataisos atsiradimo versija teigia, kad prekybos ribojimo priemonė atsirado kaip JAV atsakas į 1972-aisiais Sovietų Sąjungoje įvestą „diplomo mokestį“ į Izraelį siekiantiems emigruoti žydams.
Jacksono-Vaniko pataisos atšaukimui ir nuolatinio normalių prekybos santykių statuso Rusijai suteikimui birželio 1-ąją pritarė ir JAV Senato Užsienio reikalų komitetas. Vis dėlto grupė įtakingų senatorių, tarp jų – ir buvęs dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos varžovas respublikonas Johnas McCainas, pareikalavo, kad į dvišalės prekybos su Rusija liberalizavimo klausimą, kaip ir 1974-aisiais, būtų pasižiūrėta per žmogaus teisių prizmę. Tuometinę aktualiją – žydų emigraciją iš Sovietų Sąjungos – pakeitė šiandieninė – Sergejaus Magnickio žūties byla.
Eilinio profesionalo žūties byla
S.Magnickio bylą galima pavadinti korupcijos ir sisteminių žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje simboliu.
S.Magnickis – teisininkas, žinomas Rusijos mokesčių teisės specialistas, dirbęs britų investicinėje kompanijoje „Hermitage Capital Management“, veikusioje ir Rusijoje. Kaip savo naujausioje knygoje „Apgaulė“ („Deception“) rašo Edwardas Lucasas, vienas iš „Hermitage Capital Management“ veiklos tikslų Rusijoje buvo atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į investuotojų teisių pažeidimus. Tai ir užtraukė kompanijai Rusijos valdžios nemalonę.
Į „Hermitage Capital Management“ S.Magnickis buvo pakviestas tirti mokesčių ir dividendų grobstymo bylos. S.Magnickiui atskleidus schemą, pagal kurią Rusijos pareigūnai buvo įtariami išgrobstę per 230 mln. JAV dolerių mokesčių iš biudžeto ir dividendų iš „Hermitage Capital Management“ antrinės įmonės, mokesčių slėpimu ir vengimu buvo apkaltinta pati britų investicinė kompanija. S.Magnickis 2008-ųjų spalį buvo areštuotas ir apkaltintas bendradarbiavęs su „Hermitage Capital Management“ vykdant nusikalstamą veiklą. 2009-ųjų lapkritį, sąmoningai nesuteikus medicininės pagalbos, po kankinimų verčiant bendradarbiauti su pareigūnais ir pakeisti savo parodymus, 37 metų dviejų mažamečių vaikų tėvas S.Magnickis mirė kalėjime.
Anot E.Lucaso, Rusijos viešoji nuomonė neliko abejinga S.Magnickio likimui, nes jis nebuvo nei opozicijos veikėjas, nei žurnalistas, nei veikėjas iš pietinės Rusijos dalies (turimas galvoje Šiaurės Kaukazas). S.Magnickis – eilinis vidurinės klasės specialistas, tiesiog dirbęs savo darbą. Tačiau nė vienas pareigūnas, susijęs su S.Magnickio mirtimi, nebuvo nubaustas. Kaip teigia E.Lucasas, S.Magnickio byla atskleidė Rusijos teisinės sistemos, turinčios riboti galinguosius ir ginti nekaltuosius, neįgalumą.
Po S.Magnickio mirties dėl su šiuo incidentu susijusių Rusijos pareigūnų, kuriems taikomos mobilumo ir finansiniai apribojimai, „juodųjų sąrašų“ balsavo Europos Parlamentas ir kai kurių Vakarų valstybių nacionaliniai parlamentai. 2011-ųjų liepą JAV įvedė draudimus išduoti vizas kelioms dešimtims Rusijos pareigūnų, susijusių su S.Magnickio mirtimi. Rusija atsakė analogiškomis priemonėmis.
Teisingumo S.Magnickio byloje JAV reikalauja iki šiol. Grupė įtakingų JAV senatorių pasisako už platesnį požiūrį į S.Magnickio atvejį – siūloma patvirtinti Rusijos pareigūnų „juoduosius sąrašus“, uždrausti jiems atvykti į JAV, blokuoti jų sąskaitas. Tokiems nuolat papildomiems sąrašams turėtų būti priskiriami ne tik asmenys, susiję su S.Magnickio mirtimi, bet ir pareigūnai, atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus bei juos dangstantys asmenys.
Vašingtonas spaus ar nuolaidžiaus?
Vašingtonas suvokia, kad viešumas, judėjimo sankcijos ir sąskaitų įšaldymas yra vienintelis būdas bent jau priversti žmogaus teisių pažeidėjus Rusijoje jaustis nepatogiai. Kaip ir reikėjo tikėtis, oficialioji Maskva stojo juos ginti. Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas perspėjo, kad, JAV bandant patvirtinti „juoduosius sąrašus“, laukia stiprus Maskvos atsakas. Anot jo, S.Magnickio bylos susiejimas su Jacksono-Vaniko pataisų atsisakymu Maskvai yra nepriimtinas. Tačiau tai, kad dabartinis Rusijos režimas, užuot kovojęs su ženkliais sistemos trūkumais, užsiima kritikų medžiokle, nėra jokia naujiena. Ne naujiena ir tai, kad Rusija dėl politinių motyvų pasirengusi į antrą planą nustumti savo ekonominius interesus. O štai nuo to, kokį atsaką Maskvai dėl „Magnickio sąrašo“ pasirinks Vašingtonas – spaudimo ar nuolaidžiavimo, gali priklausyti tolesnė JAV ir Rusijos santykių raida.
Griežtosios ir nuosaikiosios linijos Rusijos atžvilgiu šalininkai pritaria tiek Jacksono-Vaniko pataisos atsisakymui, tiek S.Magnickio sąrašo reikalingumui. Skiriasi tik jų nuomonė dėl šių klausimų susiejimo.
Griežtosios linijos šalininkai, tarp jų – ir dviejų klausimų susiejimą inicijavę senatoriai, pasisako už tai, kad JAV atliktų savo moralinę pareigą – kovotų su žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje. Nuosaikiąją liniją ginanti Nacionalinė užsienio prekybos taryba ragina JAV Senatą atskirti Jacksono-Vaniko pataisos ir S.Magnickio bylos klausimus, kad nebūtų pakenkta JAV prekybos interesams. Už šių klausimų atsiejimą pasisako ir B.Obamos administracija, kuri baiminasi, kad Kremlius ims trukdyti kareivių ir amunicijos tranzitui į Afganistaną. V.Putinas jau pareiškė, kad JAV priimtas „Magnickio įstatymas“ reikštų apribojimus Amerikos piliečiams patekti į Rusiją. JAV Senato Užsienio reikalų komitetas balsavimą dėl „Magnickio įstatymo“ kol kas atidėjo.