D. Trumpo kelionė po Europą, kurios metu jis „iki išprotėjimo ribos privedė iš pradžių Vokietiją, po to NATO ir galiausiai britų vyriausybę“, buvo iš esmės nusisekusi, o daugelis prezidento pareiškimų, nors ir „siutinusių ne vieną jo priešininką“, buvę iš esmės teisingi, – mano komentaro autorius. Ir tik Helsinkyje D. Trumpas patyrė siaubingą nesėkmę.

„Spaudos konferencijoje su Rusijos prezidentu, garsėjančiu tuo, jog tūlas jo kritikas paprasčiausiai išnyksta, nes būna kieno nors nugalabijamas, – toje spaudos konferencijoje Trumpas sudarė įspūdį, tarsi jis susitinka ne su priešininku, o su sąjungininku“, – rašo M. Sommas.

Labiausiai komentatorių pribloškė tai, kad D. Trumpas be jokio skepsio priėmė Vladimiro Putino išsisukinėjimus dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius Amerikos prezidento rinkimus, veikiau jau buvo linkęs suabejoti savųjų saugumo tarnybų tyrimų rezultatais. Koks skandalas – viso pasaulio akivaizdoje Amerikos prezidentas palaikė rusų pusę!

Dar gėdingesnė nei žodžiai buvusi, pasak šveicarų žurnalisto, D.Trumpo kūno kalba: „Nors aukštas ir apkūnus Trumpas mažą ir smulkaus sudėjimo Putiną pranoksta decimetrais, šalia ruso jis susitraukė į nykštuką. Trumpas lenkėsi prie Putino, imitavo jo judesius, nuolankiai žvelgė į jį, tarsi norėtų parduoti jam prabangų butą „Trumpo bokšte“, – tuo metu Putinas lakoniškai atšovė, kad jam labiau patinkanti jo vila Suomijos įlankoje Lodochny saloje.“

„Putinas laimėjo. Tai išties buvo grandiozinis pralaimėjimas, kurį po savaites užsitęsusio triumfo patyrė Trumpas“, – konstatuoja M. Sommas ir klausia, kaip tai galėjo nutikti. Amerikos vyriausybės aplinkoje sklinda kalbos, kad JAV ir Rusijos viršūnių susitikimui dar niekada nebuvo taip prastai pasiruošta. Ir ar išvis čia galima kalbėti apie paruošimą?

„Jei anksčiau buvo įprasta, kad prieš tokį susitikimą patarėjai, ekspertai ir diplomatai keliolikoje posėdžių kruopščiai aptartų kiekvieną detalę, kiekvieną formuluotę ir nenumatytą, bet galimą posūkį pokalbyje, tai šįkart Trumpo administracija beveik visai atsisakė tokių pastangų. Panašiai, Trumpas, kaip matyti, nepasitiki ne tik savo agentais, ne ką geresnės nuomonės jis yra ir apie savo diplomatus“, – komentuoja M. Sommas. Jis, pasak žurnalisto, juos paprasčiausiai niekina ir ignoruoja.

Žinia, „tokia pasipūtėliška laikysena dar nebūtinai turi baigtis nelaime“, juk ir „Ronaldas Reaganas, didis prezidentas ir Šaltojo karo laimėtojas, garsėjo tuo, jog neskaitydavęs jam prieš svarbius viršūnių susitikimus pateiktų storų bylų“, – primena M. Sommas. Tačiau R. Reaganui vis viena pavykdavę sėkmingai vesti politines derybas.


Geriausias strategas nuo Čingischano laikų

„Trumpas, kaip matyti, pervertino save ir pakliuvo į spąstus. Putinas – tai ne Angela Merkel ar Justinas Trudeau, dvi veikiau jau defenzyvios, opurtunistinės asmenybės, kurios leidžiasi stumdomos. Putinas – išrinktas diktatorius, jau ne vienerius metus tvirtai savo rankose laikantis vieną didžiausių ir komplikuočiausių pasaulio istorijoje valstybių. O to pasiekti įmanoma tik turint tam reikalingą niekšiškumo bei rafinuotumo kiekį.“

Užsienio reikalų politikoje neptyrusiam prezidentui Trumpui, be to, dar laikančiam save geriausiu strategu nuo Čingischano laikų, Putinas parodė, kas iš jų yra politikos meistras. M. Sommo spėjimu, D. Trumpui ši karti tiesa dar ilgai neduos ramybės. Tą rodo ir nesibaigiantys jo bandymai pasiaiškinti, vis naujos Helsinkyje pasakytų žodžių interpretacinės versijos. Lygiai kaip ir pareikštas noras jau šį rudenį pasikviesti Putiną į Baltuosius Rūmus, viliantis, kad šįsyk viskas klostysis sėkmingiau.

„Apsijuokti viso pasaulio akyse – toks vaidmuo Trumpui nepatinka. Taip, tarsi intriguojančio realybės šou superžvaigždė staiga imtų ir pasijustų kaip visiems pabodęs televizijos viktorinų vedėjas, kurio žiūrovų skaičius nesulaikomai tirpsta“, – rašo žurnalistas.

Vis dėlto, Rusijos atžvilgiu D. Trumpo užimama strateginė pozicija nėra tokia jau klaidinga, – linkęs manyti komentatorius. Vakarai turėtų mėginti su Rusija palaikyti racionalius santykius, „nors Rusija jokiu būdu nėra demokratinė ar išties teisinė valstybė, o Putinas buvo ir liks šaltakraujis, pavojingas tironas. Niekas net ir neabejoja, jog rusai daro viską, kad tik griautų Vakarus“. Tačiau kokią alternatyvą turi Amerika, o ir visi Vakarai? – retoriškai klausia šveicaras.

Juk tai, kuo kaltinami rusai, taikytina ir kinams. Drauge mums turi būti absoliučiai aišku: „Perspektyvoje kinai pasirodys besą kiečiausi ir svarbiausi Vakarų konkurentai – sena, autoritarinė imperija, sistemingai ir kantriai puoselėjanti savo ambicijas ir, kitaip nei Rusija, disponuojanti tam reikalinga ekonomine potencija. Ir nors Kinija kol kas atrodo taikiai, bet ginkluojasi – kaip jokia kita valstybė. Jau dabar Vidurio imperija turi vieną didžiausių ir moderniausių pasaulio kariuomenių. Ir ji be paliovos auga“.

Užsienio politika po „ego“ ženklu

Vakarai privalo apsispręsti. „Nes net JAV atlaikyti konflikto su visomis supervalstybėmis, buvusiomis ar būsimomis. Turėdami prieš akis šį pasirinkimą, amerikiečiai, o ir rusai galėtų lengviau apsispręsti ieškoti sutarimo su rusais, nors rusai visada liks rusai. Jokios kitos tautos politika per pastaruosius tris šimtmečius nebuvo tokia ekspansionistinė kaip rusų, ką, deja, dabar ne vienas Vakaruose spėjo pamiršti. Be kraujo ir klastos, be negailestingumo ir prievartos rusams niekada nebūtų pavykę tapti geografiškai didžiausia visų laikų šalimi“, – pastebi M. Sommas.

Tačiau formuoti su rusais racionalius santykius, pasak M. Sommo, nereiškia jiems meilikauti ar atsidurti juokdario vietoje, kaip tai nutiko D. Trumpui Helsinkyje. „Racionaliai kuriami santykiai reiškia – pažinti rusus: paprastai jie reaguoja į spaudimą. Kas rodo silpnumą, kaip Trumpas, o prieš jį Barackas Obama, į tą jie rimtai nežiūri. Tokia sena imperinė, gudri tauta nesileidžia lengvai apdumiama. Ir tuomet daro tai, ką nori.“

„Tai Reaganas įveikė rusus Šaltajame kare – ir ne prisitaikydamas, kaip tai mėgino daryti Trumpas ar Obama, o kietai, nedviprasmiškai veikdamas. Iš pradžių jis anuometinę Sovietų Sąjungą pagrįstai pavadino „blogio imperija“, o po to ėmė ginkluotis – kaip niekada anksčiau. Kol Sovietų Sąjunga nebeatlaikė ekonomiškai ir žlugo.“

„Trumpas, kuriam Reaganas yra pavyzdys ir kuris savo pirmtakams prikišo silpnybę (ne be pagrindo), Helsinkyje susitikęs su vienu iš kietųjų mūsų laikų politikų, pats pasirodė besąs mazgotė“, – negailestingas „Baseler Zeitung“ redaktoriaus įvertinimas.

Make America Great Again? Siekdamas užsibrėžto tikslo, Trumpas, pasak M. Sommo, jau nemažai pasiekė. „Ekonomika klesti, bedarbių skaičius mažėja, NATO valstybes jis paspaudė ir privertė skirti didesnes išlaidas gynybos biudžetui“, – tai tik keletas pasiekimų iš ilgo sąrašo. – „Visa tai pasiekė Trumpas, keisčiausias mūsų laikų politikas. O štai Helsinkyje jam niekas nepavyko. Kaip ir dažnai, jis pernelyg pasidavė puikybei. Tačiau ta neišsenkama meilė sau, tas didžiulis nelyginant kosminė erdvė „ego“, ne sykį atnešę jam pergalę, šįkart privedė jį prie prarajos krašto.

Užuot padaręs Ameriką didelę, jis padarė didelę Rusiją. Make Russia Great Again.

Šveicarų žurnalistas Markus Sommas studijavo istorijos mokslus Miunchene, Bylefelde bei Ciuriche ir politologiją Harvardo univeristete, buvo Šveicarijos federacinės asamblėjos korespondentas, yra keleto istorinių biografijų ir vienos istorinės monografijos autorius.