Interviu naujienų agentūrai AFP 71 metų rašytojas ir filosofas sakė, kad vadinamojo „azijietiško gripo“ protrūkis 1957–1958 metais bei „Honkongo gripo“ pandemija 1968–1969 metais buvo panašaus masto kaip ir dabartinė mirtį sėjanti pandemija.
Tačiau, nors praėjusių pandemijų įtaka politikai buvo menka ir jos buvo greitai užmirštos, šių dienų krizė paveikė žmonijos kolektyvinę sąmonę, o kai kas ja pasinaudojo, siekdamas savanaudiškų tikslų.
„Taip yra dėl dviejų dalykų. Vienas yra geras, o kitas - apgailėtinas“, – sakė B.-H. Levy, ketvirtadienį kalbėsiantis prancūzų ir britų draugijos „The Hexagon Society“ vebinare „REPOSIT“, per kurį bus renkamos lėšos kovai su koronavirusu.
„Mūsų civilizacija padarė pažangą. Šiandien gyvename pasaulyje, kai gyvybė yra pirmoje vietoje ir tapo šventa. To nebuvo prieš 50 ar 60 metų, ir tai yra gražu. Pati idėja, kad gyvybė yra šventa, yra neįtikėtina pažanga“, – kalbėjo jis.
„Kita vertus, blogiau, kad, mano nuomone, informacijos sistema – kaip ji veikia mūsų dienomis – pati yra virusinė. Ji įneša isterijos į padėties suvokimą ir debatus“, – tęsė B.-H. Levy.
Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje savo filosofija išgarsėjęs B.-H. Levy per šią koronaviruso epidemiją neteko kelių draugų, todėl ragino šviesti visuomenę apie sveikatos apsaugos priemones.
Tačiau jis perspėjo dėl netinkamo susiformavusio požiūrio, kai epidemija yra suvokiama kaip ataka iš išorės.
Susipažinęs su paskutinės panašios epidemijos laikų Paryžiaus spauda ir valstybiniais archyvais, mąstytojas pareiškė, kad "(19)68 ir (19)69 [metais] buvo suvokiama, kad virusas yra kažkas siaubinga, bet tai buvo žmogiškosios lemties dalis“.
„Tai nebuvo koks nors į sveiką visuomenę įterptas išorinis veiksnys, kuriuo manipuliuoja užsienio galios... Kaip galima paaiškinti metaforą „kovoti“ (su virusu), jeigu ne taip? Ja pasakoma, kad yra kažkoks užsienio priešas, kurį reikia sunaikinti“, – kalbėjo B.-H. Levy.
Keletas Vakarų lyderių, tokių kaip nuolat su „nematomu priešu“ kovojantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas, kovą su koronavirusu lygina su karo padėtimi.
Pasak B.-H. Levy, susiklosčiusi situacija suteikia galimybę tokiems lyderiams kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasinaudoti kilusia krize, siekiant savų autoritariškų tikslų arba dėl kitų priežasčių piktnaudžiauti visuomenėje kilusiu nerimu.
Sąmokslo „bukagalviai“
B.-H. Levy atmeta bandymus rengti diskusijas tarp pasisakančių už tokius autoritarinius metodus kaip griežta izoliacija ar sugriežtintas žmonių sekimas visuomenės sveikatos apsaugai užtikrinti ir mažiau veiksmingų, bet demokratiškesnių priemonių šalininkų.
„Kol kas to net nelaikau debatais. Faktas, kad Viktoras Orbanas, pasinaudodamas virusu, Vengrijoje apkarpo pilietines teises, yra tiesiog šlykštu“, – sakė filosofas.
„Tačiau nūnai vienas dalykas man kelia didelį nerimą – kad visi tie žmonės, nesvarbu, iš kurios politinės stovyklos (jie bebūtų), paverčia šį virusą instrumentu. Suteikia jam prasmę. Pasinaudoja juo, siekdami tikslo“, – kalbėjo jis.
Šiai „nepakenčiamai“ grupei priklauso ne tik autoritariniai lyderiai, bet laikantys virusą gamtos atsaku į žmogaus jai padarytą žalą, gamtos kerštu už atviras sienas arba pasaulio laisvos prekybos sistemą.
„Bet taip nėra! Virusas yra kvailas. Virusas nekalba. Jis nesiunčia jokios žinutės. Manau, kad turėtume visam tam atsispirti“, – paragino B.-H. Levy.
„Toje pačioje pusėje stovi ir tradiciniai sąmokslo teorijos šalininkai – bukagalviai, manantys, kad jis [virusas] buvo sukurtas laboratorijoje. Tačiau esama ir išmanesnių sąmokslo teorijos kūrėjų, sakančių, kad virusas turi planą, neša kažkokią žinią, – kalbėjo filosofas. – Labai svarbu tiems žmonėms pasakyti: „Virusas nėra žinia. Jis neturi proto. Jis yra aklas“.“