aA
Jei Vakarų Europoje su nerimu kalbama apie migraciją, paprastai turima omeny 2015 metais plūstelėjusi milijoninė pabėgėlių banga. Migracija iš Artimųjų Rytų bei Afrikos iki šiol išlieka vienu didžiausių iššūkių Europos Sąjungai. Tačiau, pasak šveicarų dienraščio „Neue Züricher Zeitung“, šios migracijos apimtys nublanksta, palyginus ją su Bendrijos viduje vykstančiu „tautų kraustymusi“. Beje – tik viena kryptimi: iš Rytų į Vakarus.
© AP / Scanpix

Ši vienakryptė migracija susijusi su tam tikru nepilnavertiškumo kompleksu, būdingu naujųjų Bendrijos šalių gyventojams. Antra vertus, trūksta ir deramo jų nuopelnų įvertinimo valstybėse senbuvėse, – pastebi šveicarų bei vokiečių autoriai. O tai kenkia bendrų Europos namų idėjai.
Vienoje įsikūrusio Wittgensteino demografijos instituto duomenimis, savo tėvynę nuo 1990-ųjų paliko nuo 12 iki 17 milijonų rytų europiečių – tam, kad gyventų ir dirbtų turtingose šalyse, daugiausia Vakarų bei Šiaurės Europos valstybėse.

Neigiama rekordininkė yra Latvija, praradusi net 27 proc. gyventojų: čia dabar gyvena 2 mln. žmonių – 700 tūkst. mažiau nei 1991 metais. Latvijai ant kulnų mina Lietuva, kurioje gyventojų skaičius sumažėjo 23 procentais.

Nemažą dalį savo gyventojų prarado ir Bulgarija (daugiau nei 1,6 mln. Iš 8,7 mln.) bei Rumunija, vietoj buvusių 23 mln. skaičiuojanti 19,5 mln. gyventojų. Tad ar reikia stebėtis, jei šias šalis, pasak bulgarų politologo Ivano Krastevo, apėmė „demografinė panika“, baimė išmirti. Tik Čekija, Slovakija ir Lenkija, nepaisant didelės migracijos, gyventojų skaičių daugmaž išlaikė.

Ši migracija gerokai pakeitė ir Vakarų Europos demografinį žemėlapį. Čia gyventojų per tą laiką gerokai padaugėjo: tarkime, Šveicarijoje daugiau nei ketvirtadaliu, o Austrijoje – 15 proc. Didžiojoje Britanijoje šiandien gyvena 66 mln. žmonių, 8 mln. daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Sunkiai valdomas gyventojų skaičiaus augimas, kaip žinia, buvo bene svarbiausia „Brexit“ priežastis, – nežiūrint objektyvios naudos, kurią šalis gavo iš darbingos imigravusiųjų dalies.

Turtingųjų valstybių nedomina neturtingų rytinių kaimynių bėdos

Imigraciją lydėjo vietos gyventojų būgštavimai dėl galimų ilgalaikių jos pasekmių: kad iškils pavojus tapatybei ir gerovei, kad stiprės konkurencija darbo rinkoje, daugės streso dėl didėjančio gyventojų tankio, ypač sparčiai augančiuose didmiesčiuose.

Migrantai iš buvusių Rytų bloko šalių į medijų akiratį dažniausiai patenka neigiamos informacijos kontekste: kai rašoma apie benamius ar nusikaltėlius iš Rytų Europos, apie per dideles išmokas čia dirbančių rytų europiečių vaikams, likusiems gimtinėje, apie socialinius sukčiavimus.

Todėl džiugina kiekvienas vakariečių bandymas pažvelgti į vidinę Bendrijos migraciją iš šalių naujokių perspektyvos. „Buvusio Rytų bloko visuomenėms migracija iš Rytų į Vakarus reiškia didžiulį praradimą,“ – dienraštyje „Neue Züricher Zeitung“ rašo sociologas ir Rytų Europos istorikas Ivo Mijnssenas.

Pasak jo, ypač skausminga tai, kad šalis palieka pirmiausia jauni, gerai išsilavinę, kūrybingi žmonės. Tai – dramatiškas smegenų nutekėjimo procesas. Atitinkamai mažiau gimsta vaikų, nes potencialūs tėvai gyvena užsienyje.

Nesunku suprasti didėjantį rytinių ES šalių skepticizmą Briuselio atžvilgiu, – įsitikinęs ir Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentas Europai Dirkas Schümeris, atkreipęs dėmesį į šešėlinę laisvo darbos jėgos judėjimo Bendrijoje pusę.

„Tačiau tų žmonių problemos Briuselyje ir turtingoje Vokietijoje niekam nerūpi, – piktinosi žurnalistas. – Jiems juk nusispjaut, jei rumunui, senatvėje nebesulaukusiam gydytojo pagalbos, nes rumunų gydytojai rūpinasi pasiturinčiais žmonėmis Vokietijoje, neliks nieko kito, kaip tik gultis į lovą ir mirti.“ Ir tai yra „buržuazinis – norėčiau netgi pasakyti – vergvaldžių mentalitetas“, – karčių žodžių saviesiems negaili D. Schümeris.

Laikas atsikratyti nepilnavertiškumo komplekso

Įdomu, kad dėmesį į šį skaudulį atkreipia konservatyvios pakraipos dienraščių autoriai. O štai Vokietijos žalieji, aktualiose diskusijose dėl „JT pasaulinės migracijos sutarties“ siūlantys iš besivystančių šalių į Vokietiją įsileisti tik nemokytus migrantus, nes gerai išsilavinę jauni žmonės reikalingi vietoje, dėl intelektualinio vampyrizmo Europos Sąjungos viduje protestuoti neskubėjo.

Politiniai elitai linkę pabrėžti migracijos naudą visoms pusėms – šaliai, iš kurios migruojama, patiems migrantams, o ir visuomenei, į kurią imigruojama. Iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodo: rytų europiečiams „atsivėrė naujos profesinės perspektyvos užsienyje ir kelias iš skurdo. Iš Vakarų Europos ir Briuselio tekėjo šimtai milijardų naujų investicijų į gamyklas, gatves ir švietimą. O Bendrijos „senbuvėms“ atsivėrė naujos rinkos, be to, motyvuotos ir pigios darbo jėgos iš Rytų dėka jos išliko konkurencingos“, – vardija I. Mijnssenas.

Šveicarų istoriko vertinimu, Europos Sąjungos išsiplėtimas į Rytus nebuvo nesavanaudiškas aktas, tai buvo ir geras „biznis“ – abiems pusėms.

Baltijos valstybių ekonomika sparčiai vystėsi, tačiau, pastebi I. Mijnssenas, jauni latviai ir lietuviai savo šalių patrauklumą ir toliau matuoja ne lygindami dabartinę jų padėtį su ankstesne, o su kitomis, turtingomis ES šalimis. Todėl emigracija neslūgsta.

O tai, jog šalį palieka nemaža dalis gabių žmonių, neigiamai atsiliepia tolesnei ekonominei raidai, pagaliau menkina ir jos gyventojų savivertę, – analizuoja šveicaras. Nepilnavertiškumo kompleksas kamuoja ir nemažą dalį migrantų, ypač tais atvejais, kai jie priversti dirbti jų kvalifikacijos neatitinkantį darbą. Prie to prisideda ir išnaudotojiškos struktūros Vakarų darbo rinkoje.

Vakarų politikai turėtų aiškiau pripažinti rytiečių nuopelnus

Tad suprantama, jei rytų ir vidurio europiečiai dirgliai reaguoja į tariamą ar realų menkinimą bei pamokymus iš Vakarų.

Bendrijos Vakaruose derėtų įsisąmoninti, jog vaduotis iš socialistinės sistemos bei ekonomiškai stotis ant kojų šalims naujokėms teko apsunkintomis aplinkybėmis – patiriant masinę emigraciją, prarandant nemažą dalį jauno intelekto.

„Kad joms vis dėlto tai pavyko, kad jų visuomenių nesudraskė išcentrinės jėgos, yra milžiniškas pasiekimas“, – rašo I. Mijnssenas.

Vakarų politikai turėtų aiškiau pripažinti rytiečių nuopelnus, įvertinti jų indėlį į Vakarų ekonomikos klestėjimą. O ir patys buvusio Rytų bloko gyventojai, pasak jo, galėtų demonstruoti daugiau sveikos savimonės.

Politikai iš Europos Rytų ir Vakarų privalėtų drauge ir atvirai svarstyti, „kaip ir ateityje išlaikyti europinio mobilumo privalumus, bet nekuriant Vakarų gerovės ištuštėjusių Rytų sąskaita. Nes ar pavyks išsaugoti vieningą Europą, jei migracija iš neturtingų į turtingas šalis ir toliau tik didins socialinį atotrūkį, užuot jį mažinusi?“

Radus kelius šiam disbalansui įveikti, dabartinės įtampos tarp Bendrijos Rytų ir Vakarų pasirodys buvusios tik laikini „augimo skausmai“.

1982 m. Ciuriche gimęs istorijos mokslų daktaras Ivo Mijnssenas studijavo sociologiją ir Rytų Europos istoriją Šveicarijoje ir JAV. Nuo 2015 m. yra dienraščio „Neue Züricher Zeitung“ redaktorius Rytų Europai, Balkanams ir Baltijos šalims.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (25)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Įvertino „Barclays“ pasitraukimą: taip gerai Lietuvoje jau seniai nebuvo – bus dar daug kitų (11)

Daliai žmonių pradėjus skambinti pavojaus varpais, kad „ Barclays “ – tik pirmoji kregždė,...

Smūgis naudotų automobilių pardavėjams: neparduoda net pigiausių mašinų (161)

Milžiniškus protestus rengę, gatves blokavę ukrainiečiai palankesnių muito sąlygų...

Kaip klaidinami pirkėjai: per savo neapdairumą už būstą sumokėsite daugiau

Pirmą kartą su būsto pirkimu ar pardavimu susiduriantys žmonės gali nesunkiai pasimesti...

2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė (473)

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą . BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino,...

Balsavimas už biudžetą parodė, kaip ir kas palaiko valstiečius (97)

Per balsavimą už kitų metų biudžetą formalūs ir neformalūs „valstiečių“ partneriai Seime...

Keliuose jau prasidėjo šventinė eismo karštinė: sunkiausia bus kitą savaitę (13)

Artėjant vienoms svarbiausių metų švenčių – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, – miestų...

Vaizdo įraše – Rusijos raketos nesėkmė (94)

Rusijos Kapustin Jaro raketų poligone nenumatytoje vietoje nukrito raketa S-300 . Dėl šio įvykio...

Vilniaus eglės kūrėja Jolanta Tūraitė įvardijo, kokia turėtų būti pagrindinė Kalėdų mada (3)

Vilniaus eglės bendraautorė, jau du dešimtmečius kurianti Kalėdų egles ne tik Lietuvoje, bet ir...

Prieš biudžetą balsavęs Naglis Puteikis prakalbo apie situaciją „valstiečių“ gretose (244)

Seimas antradienį balsų dauguma priėmė kitų metų valstybės biudžetą. Garsiai kartojęs, kad...