Dar 1994 m. rašytame straipsnyje „Artėjanti anarchija“ šis geopolitologas piešė niūrų 21-ojo amžiaus vaizdą, – kitaip, nei didžiuma anuomet viltingai nusiteikusių intelektualų.

R. Kaplanas, su turisto kuprine ant pečių traukiniais, sunkvežimiais ir taksi apkeliavęs Vakarų Afriką, Egiptą, Iraną, Indijos subkontinentą, diagnozavo: mūsų laukia pasaulinio masto civilizacijos irimas.

„Auganti populiacija, dirvožemio erozija ir su tuo susijusi migracija reiškia, kad ateityje nebeįstengsime kontroliuoti epidemijų plitimo“, – sakė jis.

Be to, aiškius konfliktus tarp nacionalinių valstybių pakeis anarchiška „kultūrinių“ bei religinių konfliktų gausa.

Geostrategas jau tada globaliajai Šiaurei prognozavo, kad ją nepalankiai veiks ne tik iš pietų sklindanti anarchija, bet ir įtampos, sąlygotos vidinio kultūrinio Šiaurės valstybių heterogeniškumo.

Robertas Kaplanas

Koronaviruso krizė – cezūra tarp globalizacijos 1.0 ir globalizacijos 2.0

Istorijos eiga R. Kaplano prognozes, deja, patvirtino. Skeptišku žvilgsniu jis sekė ir pastarųjų dešimtmečių globalizacijos procesus.

„Penkis kartus buvau Davose. Ten pasiduodama iliuzijai, neva tai būtų įmanoma projektuoti realybę iš aukščiau. Iš tikro pasaulio niekas nevaldo. Elitai prarado kontrolę. Be imperijų ir nykstant Amerikos vadovautai pokario tvarkai, pamažu artėjame prie anarchinės, postimperinės realybės“, – pastebėjo jis 2016 m. vasarį Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ duotame interviu.

Raudonosios armijos vaidmenį Europoje perėmė dujos.
Robertas Kaplanas

Dabar, įvertindamas pandemijos pasekmes, tam pačiam dienraščiui R. Kaplanas sakė: „Man ji (pandemija – red.) reiškia istorinę cezūrą tarp globalizacijos 1.0 ir globalizacijos 2.0. Pirmoji globalizacija buvo optimistinis pasakojimas: laisva prekyba, demokratija, augantis vidurinysis sluoksnis, besivienijantis pasaulis ir globalaus elito formavimasis. O štai antrosios globalizacijos tonas – pesimistinis: protekcionizmas, vidurinįjį sluoksnį apėmusi baimė, autoritarizmas pasaulyje, kuris dėl stiprėjančios supervalstybių konkurencijos tapo itin trapus. Koronavirusas yra skiriamasis veiksnys: Jungtinėse Valstijose, Europoje ir santykiuose tarp didžiųjų valstybių“.

Paklaustas, ar Kinija netaps pandemijos krizės laimėtoja, R. Kaplanas svarstė: „Kiniją, JAV ir Rusiją koronavirusas susilpnino, bet tik santykinai. Kinija galėtų atsigauti greičiausiai, valstybinis jos kapitalizmas yra dinamiškas, be to, pasirengęs supirkti išsivysčiusio pasaulio firmas. Kinijos „šilko kelio“ iniciatyvą galima laikyti problemiška, tačiau ji bent jau yra bendros strategijos dalis. O štai Jungtinės Valstijos, priešingai, valdant Trumpui neturi jokių įkvepiančių idėjų šalies galiai išlaikyti.“

Xi Jinpingas, Angela Merkel, Vladimiras Putinas

Šekspyriška figūra Donaldas Trumpas

Per pastaruosius ketverius metus Amerikos reputacija smuko, amerikiečiai prarado pasaulio lyderių vaidmenį. Kaip vienas asmuo galėjo pridaryti tiek žalos?

R. Kaplano įsitikinimu, istoriją įsuka du dalykai: didžiulės jėgos bei galios ir šekspyriška drama, kylanti iš individų. Pasak jo, „Trumpas ir yra pastarasis atvejis: matome, kaip pavienis asmuo, net ir neturėdamas supratimo apie istoriją, gali būti istorinė figūra.“

Ir tai neturėtų stebinti: „Pavieniai asmenys, tokie kaip Trumpas, sutelkia savyje milžiniškas viršasmenines jėgas, kurios jį tiesiog katapultuoja į valdžią. Trumpo įkūnijama Amerika yra toji, į kurią globalieji elitai niekad nėra įkėlę kojos“.

Ir nors Amerika nėra D. Trumpas, kaip Rusija nėra Vladimiras Putinas ar Kinija – Xi Jinpingas, tačiau visi trys, pasak R. Kaplano, yra „prototipiški šių visuomenių dabartinėje jų būklėje reprezentantai. Amerika yra šalis, kupina didžiulio priešiškumo ekonominiam elitui, Kinija – aršiausio nacionalizmo ir pasididžiavimo. O Rusija? Tai cinizmo ir kankinančio chaoso šalis.“

Apie vienybę ir žmogaus teises Europa visada mielai postringavo. Tačiau be Amerikos lyderystės Europa bus neutralizuota ir galiausiai taps Rusijos ir Kinijos dominuojamos Eurazijos vakarine atšaka.
Robertas Kaplanas

Raudonosios armijos vaidmenį Europoje perėmė dujos

Dabartinė Europos situacija išties nėra lengva. „Į Europą veržiasi ne vien Kinija, bet ir Rusija. Putinui pavykus sėkmingai baigti Nord Stream 2 dujotiekį, bus subtiliai paplaunama vakarų europiečių užsienio reikalų politika, – kad ir kaip politikai dievagotųsi, jog yra priešingai. Raudonosios armijos vaidmenį Europoje perėmė dujos“, – liūdnai šmaikštavo geopolitologas.

Jį neramina ir tai, kaip aktyviai Kinija infiltruoja pietinės Europos ekonomiką.

„Apie vienybę ir žmogaus teises Europa visada mielai postringavo. Tačiau be Amerikos lyderystės Europa bus neutralizuota ir galiausiai taps Rusijos ir Kinijos dominuojamos Eurazijos vakarine atšaka“, – mano jis.

Drauge R. Kaplanas pripažįsta, kaip sudėtinga bendradarbiauti su dabartine Amerika, iš kurios, anot „Die Welt“, šaipomasi ir kurios nuomonės vis mažiau paisoma.

„Tai – be galo tragiškas klausimas. Nuo 1945 ik 2016 metų transatlantinis Aljansas buvo moraline ir karine prasme sėkmingiausia pasaulio istorijoje sąjunga. Tačiau net ir tokius sėkmingus aljansus laikui bėgant pakerta prieštaravimai. Tai galų gale natūralu. Rezultatas buvo populistinis amerikiečių maištas prieš pokario pasaulio tvarką, o to pasekoje – Donaldas Trumpas. Ir vis dėlto Europa turėtų tęsti bendradarbiavimą su Amerika, nes ji yra stipriausia pasaulio ekonomika ir karinė galia“, – įsitikinęs R. Kaplanas.

Donaldas Trumpas

Jau Barackas Obama davė Vladimirui Putinui signalą: amerikiečiai traukiasi

Visai neseniai D. Trumpas oficialiai patvirtino planą iš Vokietijos išvesti 9,5 tūkst. amerikiečių karių. Tačiau šis procesas prasidėjo kur kas anksčiau.

„Prezidentas Obama 2012 m. išvedė iš Europos 7 tūkst. karių. Ir padarė tai jau po Rusijos invazijos į Gruziją!“ – su neslepiama kritika įvertino R. Kaplanas 2016 m. šveicarų dienraščiui „Neue Züricher Zeitung“ duotame interviu.

„Vladimirui Putinui tai buvo signalas: amerikiečiai yra traukimosi fazėje. Dabar jis turės daugiau veikimo laisvės, – komentavo tada geopolitologas, atsakydamas į grynai teorinį šveicarų klausimą, kas nutiktų, Rusijai užpuolus Baltijos valstybes.

„Kalbant apie Baltijos valstybes, reikia skirti tarp Lietuvos ir kitų dviejų. Lietuvą užimti nėra taip paprasta. Ji – per didelė ir per arti Lenkijos. Invazija į Lenkiją tuoj pat sukeltų didesnį karą. Tačiau Estija ir Latvija yra pažeidžiamos. Rusai galėtų į jas įsiveržti ir laukti, kol Vakarai eskaluos. Šio pavojaus esama jau dabar“, – svarstė 2016 m. R. Kaplanas, skeptiškai vertinantis laipsnišką karinį Amerikos traukimąsi iš Europos ir primindamas: „Rusijos grėsmė išlieka ir toliau.“

„Pasakysiu Jums savo nuomonę: mums reikia daugiau, o ne mažiau amerikiečių karinių pajėgų Vidurio bei Rytų Europoje. Tik taip galėsim sustiprinti savo derybines pozicijas su rusais“, – sakė R. Kaplanas.

Taika, pasak R. Kaplano – tai laikinas konfliktų nebuvimas.

„Konfliktų kyla visada. Tikslas yra išlaikyti juos žemiau tam tikro slenksčio ir išvengti tarpvalstybinių karų. Europos elito mąstymo klaida pastaraisiais dešimtmečiais buvo manyti, kad konfliktai kaipo tokie yra nenatūralūs ir kad pasaulį gali valdyti Apšvietos principai, konkrečiu atveju – gerovės valstybė plius bendra valiuta“, – kalbėjo R. Kaplanas.

Sunku po vienu ES stogu suvienyti tokias skirtingas valstybes

O ir šios vasaros interviu R. Kaplanas negailėjo kritikos Europos intelektualams, kurie, anot dienraščio „Die Welt“, į Europos Sąjungą žvelgia tiesiog su romantiniu užsidegimu, – nors juk Bendrijai toli iki vieningos supergalybės struktūros, o nacionalinė valstybė tebėra geriausiai pažįstama ir kultūriškai priimtiniausia išraiškos forma.

Savo geopolitines įžvalgas ir skeptišką požiūrį į galimybę po vienu ES stogu suvienyti tokias skirtingas šalis R. Kaplanas grindžia tų šalių geografija bei skirtingais jų istorinės raidos modeliais.

„Yra ne ši viena Europa, bet kelios Europos, vis dar nepraradusios savo reikšmės: Karolingų (Europos Sąjunga), Prūsijos (Vokietija, valdoma iš Berlyno), Habsburgų (Višegrado šalys), savo reikšmės vis dar neprarado senoji Bizantija ir turkų dominuoti Balkanai. Tai, kad Graikija, Bizantijos ir Turkijos despotizmo kūdikis, tapo pirmuoju Europos išbandymu, nėra atsitiktinumas“, – pastėbėjo R. Kaplanas 2013 m., kalbėdamas apie Graikijos skolų krizę.

Vokietijai teks vadovauti – pasirinkimo nėra

„Dabar Europos Sąjunga ir vėl atsidūrė egzistencinėje krizėje, – sako jis, septyneriems metams praėjus, tam pačiam dienraščiui „Die Welt“. – Kiekviena šalis rūpinasi savimi daugiau, nei visais kitais. Nėra tikro visos Europos intereso. Kalvinistinės šiaurės valstybės pavargo mokėti už Viduržemio jūros pietus. Koronavirusas tai dar labiau apsunkino.“

Su R. Kaplanu „Die Welt“ kalbėjosi, artėjant Vokietijos pirmininkavimui Europos Sąjungoje, tad norėjo išgirsti ir geostratego nuomonę apie Vokietiją.

„Šalis per 75 metus sėkmingai vystėsi ir sukūrė pavyzdinę demokratiją bei ekonomiką, iš pradžių – saugoma JAV, o po 1989 m. – kaip valstybė kelyje į paneuropinę tapatybę. Tačiau dabar, kai prarandama Europos vienybė, o JAV aljansas yra praeitis, Vokietija pirmą kartą po Hitlerio turėtų įtvirtinti „sveiką nacionalizmą“. Nacionalizmas, neparsiduodantis Rusijai ir Kinijai, ir, kita vertus, turintis Europos viziją. Vokietija, kaip didžiausia ir turtingiausia šalis Europoje, neturi kito pasirinkimo, kaip tik vadovauti.

Vladimiras Putinas, Angela Merkel

Kas laukia, rudenį rinkimus vėl laimėjus D. Trumpui?

Pokalbio pabaigoje „Die Welt“ žurnalistė Andrea Seibel norėjo sužinoti pašnekovo nuomonę apie rudenį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Ar D. Trumpui pralaimėjus, jis bus užmirštas, o Amerika vėl taps „great again“, tačiau ne Trumpo prasme?

„Trumpas, kaip jau sakiau, yra istorinė figūra. Jis nebus užmirštas. Nes jis pakeitė Ameriką, o drauge – ir pasaulį. Pasibaigus Trumpo kadencijai, JAV išties gali atsigauti. Tačiau grįžti į laikmetį, buvusį prieš Trumpą, nepavyks, net ir jam pralaimėjus“, – įsitikinęs R. Kaplanas.

O laimėjus? „Laimėjus mūsų laukia pasaulis, paženklintas dramatiškos įtampos tarp Amerikos ir Kinijos. Europa, besistengianti atrodyti neutrali Rusijos ir Kinijos ekonominės agresijos akivaizdoje, – ir daugybė neramumų bei sukilimų likusiame pasaulyje. Tai bus naujas anarchijos pasaulis, labiau anarchiškas nei šaltojo karo ir post-šaltojo karo laikais“, – prognozuoja R. Kaplanas.

R. Kaplanas, kaip ir savo 1994-ųjų prognozėje, į ateitį žvelgia skeptiškai: „Jei Donaldas Trumpas bus perrinktas, galime tapti galingos valstybės nuosmukio liudininkais. Tačiau svarbiausia ne tai, kas bus išrinktas lapkritį, o tai, ar rinkimų rezultatą pripažins pralaimėjusioji pusė. Jei to nebus, Amerika gali patirti didžiulius pilietinius neramumus.“