aA
Ukrainiečių leidinys liga.net paviešino garso įrašus, kuriuose užfiksuoti Kerčės sąsiauryje buvusių rusų ir ukrainiečių jūreivių pokalbiai.

Įraše girdėti, kaip ukrainiečių karys praneša savo vadovybei, kad išplaukė iš 12 mylių zonos, priklausančios Krymo teritoriniams vandenims, ir juda Juodosios jūros lonk, be to, nenaudoja ginklo ir elgiasi nepažeisdamas susitarimo dėl Ukrainos ir Rusijos valstybinės sienos.

Kitame įraše girdėti, kaip rusų pasienietis, grasindamas panaudoti ginklą, reikalauja sustabdyti laivą, o tada, sprendžiant iš visko, rusai atidengia ugnį.

Kiek vėliau ukrainiečių karys pasiunčia nelaimės signalą ir praneša, kad yra sužeistų. Rusų tautybės asmuo patikslina laive esančių sužeistųjų skaičių, o tada įsako išeiti ant denio pakeltomis rankomis ir vėl grasina panaudoti ginklą.

Garso įrašus galima paklausyti čia.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas paviešino vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kaip ukrainiečių laivą taranavę laive „Don“ esantys rusų pasieniečiai vykdo provokaciją.

„Vidaus reikalų ministerija gavo vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota rusų pasienio laivo „Don“ įgulos vykdyta provokacija. Įrašas nufilmuotas rusų. Fone girdimos komandos. Filmuota medžiaga bus panaudota kaip įrodymas tarptautiniame teisme“, –parašė A. Avakovas.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kariškiai duoda komandą taranuoti laivą. Tarp komandų girdimi keiksmai.

ĮSPĖJIMAS: Vaizdo įraše vartojama necenzūrinė leksika

11.35 val. Kol kas tiksliai neaiškus sužeistų Ukrainos jūreivių likimas.

Nuolatinis Ukrainos prezidento atstovas Krymo autonominėje respublikoje Borisas Babinas sakę, kad trys sužeisti įgulos nariai iš Azovo jūroje Rusijos užgrobtų Ukrainos laivų buvo nugabenti į Maskvą.

„Remiantis paskutiniais pranešimais, laive buvo ne mažiau kaip 6 sužeistieji. Kai kurių sužeidimai, sukelti, valstybei agresorei panaudojus jėgą, buvo sunkūs. Vėliau Rusijos specialiųjų tarnybų išplatintuose pranešimuose užsimenama tik apie tris sužeistuosius, be to, mes žinome, kad jie išgabenti į Maskvą. Užgrobti laivai dabar yra okupuotoje Kerčėje. Kas nutiko likusiems įgulos nariams, išsamiau pasakyti negaliu“, – sakė B. Babinas leidiniui „Obozrevatel“.

Tuo metu remiantis Rusijos agentūros TASS pranešimu, trys ukrainiečių jūreiviai patyrė lengvų sužalojimų ir šiuo metu yra slaugomi Kerčės ligoninėje; jų būklė esą stabili.

„Jų būklė stabili, viskas normalu, nėra jokio pablogėjimo. Jie jaučiasi puikiai“, – sakė agentūros kalbintas ligoninės atstovas.

10.20 val. Pirmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kreipėsi į Rusiją su reikalavimu paleisti Ukrainos jūreivius ir laivus, sulaikytus Kerčės sąsiauryje.

Papildyta 10.10 val.: Pirmadienio rytą „Reuters“ publikavo kelias nuotraukas, kuriose matyti Kerčės uoste stovintys užgrobti Ukrainos laivai.

Garso įrašuose – rusų ir ukrainiečių jūreivių pokalbiai
© Reuters / Scanpix

D. Grybauskaitė: Rusijos veiksmai Kerčėje – tiesmukas agresyvus karas prieš Ukrainą

Tris ukrainiečių karinius laivus Kerčės sąsiauryje apšaudžiusi ir sulaikiusi Rusija ciniškai pažeidžia tarptautinius susitarimus ir vykdo „tiesmuką ir agresyvų karą prieš Ukrainą“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Akivaizdu, kad Rusija vykdo tiesmuką ir agresyvų karą prieš Ukrainą, toliau ciniškai pažeidinėdama tarptautinius susitarimus ir savo pačios prisiimtus įsipareigojimus“, – spaudos tarnybos perduotame komentare BNS teigia D. Grybauskaitė.

Daugiau apie tai – čia.

Latvija ragina tarptautinę bendriją reaguoti į Rusijos veiksmus

Tarptautinė bendrija – Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga – privalo reaguoti į Rusijos surengtą Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų užpuolimą Kerčės sąsiauryje, pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Latvijos televizijos LNT laidoje „900 sekundžių“ ministras priminė, kad dėl šio sekmadienį įvykusio incidento pirmadienį šaukiamas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis.

Pasak E. Rinkevičiaus, Latvijos atstovai taip pat ragins ES aktyviau reikšti savo poziciją.

„Jei įvyks padėties eskalacija, ES turi reikiamų diplomatinių ir baudžiamųjų instrumentų“, – kalbėjo jis.

Kerčės sąsiauris
Kerčės sąsiauris
© Bloomberg

Estija pasmerkė Rusijos veiksmus

Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas pasmerkė Rusijos veiksmus Azovo jūroje, o užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris paragino Rusiją paleisti Ukrainos karinius laivus, užgrobtus Kerčės sąsiauryje. Tai pirmadienį pranešė portalas ERR.

Estijos premjeras J. Ratas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė trumpą pareiškimą dėl incidento Kerčės sąsiauryje tarp Rusijos ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų. „Įvykiai Kerčės sąsiauryje yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas. Aš smerkiu Rusijos veiksmus - Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų užgrobimą, Kerčės sąsiaurio uždarymą ir agresiją prieš Ukrainą. Pritariu Europos Sąjungos ir NATO raginimui deeskaluoti situaciją, kad būtų išvengta tolesnės konflikto plėtros“, - pabrėžė J. Ratas.

Rusijos veiksmus pasmerkė ir Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris.

„Estija smerkia Rusijos ataką prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus Kerčės sąsiauryje ir ragina Rusiją leisti jiems nekliudomai grįžti į Ukrainos uostus. Rusija sąmoningai didina įtampą, šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir vykdo agresiją prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą“, - sakoma Estijos URM vadovo S. Mikserio pareiškime.

JT Saugumo Taryba šaukia skubų pasitarimą

Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį per nepaprastąjį posėdį svarstys galimybę įvesti šalyje karo padėtį po Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Rusija užėmė tris ukrainiečių karinus laivus. Rusija patvirtino, kad paleido ugnį į Ukrainos laivus. Dėl incidento skubų pasitarimą šaukia ir Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba.

Oleksandras Turčynovas
Oleksandras Turčynovas
© AFP / Scanpix

Pasak Rusijos, jai apšaudžius ukrainiečių laivą, sužeisti trys įgulos nariai, tačiau Ukraina skelbia, kad sužeisti 6 jūrininkai. Prezidentas Petro Porošenka žada kreiptis į parlamentą su siūlymu šalyje 60 dienų įvesti karo padėtį.

„Rusijos veiksmai prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus yra ginkluota agresija prieš Ukrainą“, – pareiškė po posėdžio NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.

NSGT siūlys Aukščiausiajai Radai įvesti Ukrainoje karinę padėtį 60 dienų laikotarpiui, pridūrė O. Turčynovas.

Garso įrašuose – rusų ir ukrainiečių jūreivių pokalbiai
© Sputnik / Scanpix

Anksčiau prezidentas P. Porošenka taip pat paragino parlamentą pirmadienį pritarti karinės padėties įvedimui. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus pareiškė, kad šis klausimas parlamente bus svarstomas pirmadienį.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad karinės padėties įvedimas neturės įtakos situacijai Donbase ir kad Ukraina neketina imtis puolamųjų veiksmų.

„Ukraina tik gins savo teritoriją ir savo piliečius“, – pabrėžė prezidentas.

Petro Porošenka
Petro Porošenka
© Sputnik / Scanpix

BBC pažymi, jog dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje gali būti atidėti prezidento rinkimai, numatyti kovo mėnesį.

Neeilinį pasitarimą dėl situacijos šaukia ir JT Saugumo Taryba. Europos Sąjunga ir NATO ragina Rusiją ir Ukrainą sustabdyti konfliktą.

Protestuodami prieš įvykius, prie Rusijos ambasados Kijeve susirinko būrys žmonių, į pastatą mėtytos dūminės granatos.

Incidentas įvyko, kai trys ukrainiečių laivai Azovo jūra plaukė į Mariupolio uostą. Rusija apkaltino juos pažeidus teritorinius vandenis.

Ukrainos laivynas pareiškė, kad Rusijos pasieniečiai taranavo vieną iš jo buksyrų. Ukraina teigia, jog iš anksto perspėjo Rusiją dėl savo laivų maršruto. Laivai priversti plaukti taip, kad pasiektų Azovo jūrą.

Karinės padėties Ukraina nebuvo skelbusi nei per Krymo okupaciją, nei per karo Donbase piką, kai prieš 4 metus Rusija per didelius mūšius naikino ištisus Ukrainos dalinius. Po vidurnakčio susirinkusiai Ukrainos nacionalinio saugumo tarybai, tiesiogiai transliuojant televizijai, prezidentas pareiškė, kad su visais 23 jūreiviais prarastas kontaktas, 6 sužeisti, du iš jų sunkiai. Pirmadienį jis kviečia Aukščiausiąją Radą, nors dar neaišku, ar ji prašymą dėl karinės padėties patvirtins.

„Karinė padėtis įvedama Ukrainos gynybos pajėgumams stiprinti augančio agresyvumo fone ir Rusijai įvykus akiplėšišką agresiją tarptautinės teisės požiūriu. Karinė padėtis nereiškia mūsų atsisakymo politiniais ir diplomatiniais būdais siekti Ukrainos teritorijos išlaisvinimo. Ketiname ir toliau laikytis visų tarptautinių įsipareigojimų, tarp jų ir Minsko susitarimų“, – sakė prezidentas.

Garso įrašuose – rusų ir ukrainiečių jūreivių pokalbiai
© Reuters / Scanpix

Karinė padėtis skelbiama iki dviejų mėnesių. Prezidentas tikina, kad nors įstatymas tai numato, nebus ribojamos pilietinės teisės ar spaudos laisvė, nebus ribojama bankų veikla. Bet Ukrainoje lieka keturi mėnesiai iki prezidento rinkimų, prieš kuriuos jo populiarumas itin menkas, ir Maskva kaltina P. Porošenką, kad jis ėmėsi provokacijos reitingams kelti.

Kijevas sulaukė paramos žodžių iš Europos Sąjungos ir NATO – jie paragino Rusiją laikytis įsipareigojimų ir netrukdyti patekti į Azovo jūrą. Bet šaltai laikytis kviečiamos abi pusės.

Iki šiol, nepaisant karo, Ukraina vengė atsisakyti prieš 15 metų pasirašytos sutarties, pagal kurią uždara Azovo jūra laikoma bendrais Rusijos ir Ukrainos vandenimis.

Tačiau įtampa ėmė augti pavasarį, kai Ukraina sulaikė Rusijos tralerį. Atsakydama į tai Rusija pradėjo tikrinti laivus, keliaujančius į du itin svarbius Ukrainos uostus – Mariupolį ir Berdianską.

Jeigu Azovo jūra bus užblokuota, dešimtys tūkstančių pramonėje dirbančių žmonių gali likti be darbo, o padėtis miestuose ties pačia Donbaso karo riba ir šiaip yra labai įtempta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prakalbo apie traukinių mašinistų darbą: pervargę, be patirties ir aria viršvalandžius (39)

Naujai paruoštiems „Lietuvos geležinkelių“ traukinių mašinistams trūksta darbo patirties,...

Prasta situacija lietuvius privertė suktis: tapome šios srities lyderiais, bet koją kiša valdininkų neraštingumas DELFI specialiai iš Berlyno (2)

Lietuviams jau tapo visiškai įprasta internetu deklaruoti pajamas, užrašyti vaiką į darželį ar...

„Parketiniai“ visureigiai – labiausiai planetą teršianti transporto priemonė (89)

Visuotinė simpatija didesniems, sunkesniems automobiliams lėmė tai, kad nuo 2010 m. visureigių...

Rezultatyviausiu karjeros dvigubu dubliu sezoną pradėjęs Sabonis neišgelbėjo „Pacers“ (18)

Naująjį NBA reguliarųjį sezoną pralaimėjimu pradėjo Indianos „Pacers“ (0-1) krepšininkai....

Lietuva „Doing Business“ reitinge pasiekė aukščiausią vietą: liko žingsnis iki geriausių pasaulyje (67)

Verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „ Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į...

Grandioziniam projektui besirengianti Jagelavičiūtė – apie savo stiliaus nesėkmes, skaudžias skyrybas ir sunkius metus (38)

Žinomiausia Lietuvos stilistė Agnė Jagelavičiūtė gruodžio 4-ąją Vilniaus „ Siemens “...

Naujojo stratego pasitikėjimo sulaukęs Valančiūnas ir „Grizzlies“ patyrė sutriuškinimą Majamyje

Pirmųjų NBA reguliariojo sezono rungtynių iššūkis Memfio „Grizzlies“ (0-1) klubui ir...

Užsimojo sudaryti galimybę į taromatus kišti ir stipriųjų gėrimų butelius: ekspertai vartotojams žada didelius nepatogumus (1)

Nuo 2016 m. Lietuvoje veikiantys taromatai jau kelerius metus padeda surinkti 92 proc. visų į rinką...

Mitybos specialistė įvardijo produktus, kurie slapta jums didina cholesterolio kiekį (14)

Ankščiau cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje dažnai buvo siejamas su vyresnio amžiaus...