Vis dėlto nei vienam kandidatui nepavyko iškovoti įtikinamos žiūrovų simpatijų daugumos.
Debatų peržiūros rezultatai byloja, kad prezidento rinkimuose B. Obamą palaikyti pasirengę 24 procentai apklaustųjų, o M. Romney – 25 procentai. Nei už vieną iš jų neketina balsuoti 50 procentų respondentų, teigiama CNN „Twitter“ paskyroje.
Apklausos dalyviai abiejų kandidatų galimybes vykdyti vyriausiojo karinių pajėgų vado pareigas vertina vienodai.
CNN Vašingtono biuro vadovas Samas Feistas savo tinklaraštyje rašo, kad šiuo klausimu pirmenybę B. Obamai teikia 63 procentai žiūrovų, o M. Romney – 60 procentų.
B.Obama debatuose triuškino M.Romney užsienio politikos klausimais
JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį įnirtingai triuškino respublikoną Mittą Romney "visame žemėlapyje", per paskutiniuosius karštus debatus užsienio politikos srityje atremdamas visas savo varžovo pastangas perimti iniciatyvą itin įtemptose lenktynės dėl Baltųjų rūmų.
"Žinau, kad neturėjot galimybių iš tikrųjų vykdyti užsienio politiką, tačiau kiekvieną kartą, kai pateikdavot nuomonę, jūs klysdavot", - atakavo B.Obama, kovodamas dėl savo politinio išlikimo per debatus svyruojančioje Floridos valstijoje.
B.Obamai priklausė šio vakaro geriausi išsireiškimai; prezidentas aštriai kamantinėjo M.Romney dėl jo požiūrio į padėtį Sirijoje, Irane bei prekybos ginčus su Kinija, kaltindamas respublikoną stengiantis "užtušuoti istoriją" ir atsiriboti nuo savo anksčiau išsakytų karingų konservatyviųjų pozicijų.
M.Romney, kuris dažnai nukrypdavo nuo pagrindinės debatų temos - užsienio politikos - stengdamasis kalbėti apie JAV ekonomikos sunkumus, sudavė kelis smūgius, komentuodamas darbo vietų kūrimą, tačiau jo požiūris į nacionalinio saugumo klausimus skyrėsi nuo B.Obamos pozicijos veikiau tonu, o ne esme.
Respublikonas, kuris kelis pastaruosius mėnesius kritikavo B.Obamą kaip silpną ir nusileisti linkusį tarptautinį lyderį, per šiuos debatus daugeliu atžvilgiu palaikė prezidento pasaulinę strategiją, stengdamasis palenkti į savo pusę svyruojančius rinkėjus, nuo kurių priklausys lapkričio 6-ąją vyksiančių rinkimų baigtis.
Jis palaikė B.Obamos sprendimą išvesti JAV pajėgas iš Afganistano 2014 metais, prezidento administracijos vykdytą bepiločių lėktuvų karą, sudavusį skaudžių smūgių įtariamiems teroristams, taip pat pasveikino jį sumedžiojus tarptautinio džihadistų tinklo "al Qaeda" vadovą Osamą bin Ladeną, aiškiai mėgindamas kurti savo nuosaikų įvaizdį.
Tačiau respublikonas atnaujino kaltinimus, kad B.Obamos elgsena sprendžiant tarptautinius reikalus buvo nepriimtina, teigdamas, kad prezidentas užsienyje rengė "atsiprašymų gastroles". Tokie pareiškimai sulaukė pikto B.Obamos atsako, jog šie kaltinimai yra "melas".
65 metų multimilijonierius verslininkas M.Romney stengėsi išvengti klaidų, kurios galėtų pakirsti pasitikėjimą, jog jis yra pajėgus būti šalies vyriausiuoju vadu, taip pat vengė bet kokių jo įvaizdžiui galinčių pakenkti rimtų klaidų.
Televizijos "CBS News" atlikta momentinė apklausa rodė, kad B.Obama laimėjo šiuos debatus 53 proc. prieš 23 procentus. Panašu, kad šie rezultatai sustiprino pasitikėjimą prezidento lyderystės įgūdžiais, o šalies vadovas taip pat pademonstravo užsidegimą, kurio stigo per B.Obamai tragiškus pirmuosius debatus.
Televizijos CNN apklausa rodė, kad B.Obama įveikė M.Romney 48 proc. prieš 40 procentų.
Tačiau užsienio politika vargu ar nulems rinkimų baigtį: amerikiečiai labiausiai susirūpinę dėl vangios savo šalies ekonomikos. Taip pat prireiks kelių dienų, kad būtų galima įvertinti, ar ši dvikova kaip nors paveikė kandidatų pozicijas apklausose, šiuo metu rodančiose, kad kandidatų populiarumas yra vienodas.
Amerikos universiteto viešosios komunikacijos profesorė Dotty Lynch (Doti Linč) sakė, kad sutikdamas su B.Obamos požiūriu į užsienio politiką, kuri yra dabartinio prezidento stiprioji sritis, M. Romney mėgino nukreipti savo kampaniją į jam palankesnę zoną.
"Sutikdamas su didžiaisiais punktais užsienio politikoje Romney šį vakarą buvo atsargus ir mėgino nukreipti pokalbį į ekonomiką, kur jis mano esantis stipresnis", - aiškino ji.
B.Obama atrodė suglumintas ir supykdytas M.Romney taktikos, įdėmiai žvelgdamas į varžovą, kai jis pasisakydavo, pastebimai stengdamasis valdyti savo nepasitenkinimą, kai linktelėjo debatų vedėjui Bobui Schiefferiui, jog nori duoti atkirtį.
"Kalbėdamas apie visokiausius klausimus, ar tai būtų Artimieji Rytai, Afganistanas, Irakas ar Iranas, jūs blaškėtės po visą žemėlapį", - B.Obama sakė savo varžovui, kai jiedu sėdėjo vienas šalia kito prie pusiau apskrito stalo.
B.Obama su kandžiu humoru atmetė M.Romney pareiškimus, esą prezidentas demokratas susilpnino JAV ginkluotąsias pajėgas iki lygio, neregėto nuo XX amžiaus pradžios.
"Pavyzdžiui, minėjot laivyną ir kad mes turime mažiau laivų nei turėjom 1916-aisiais. Ką gi, gubernatoriau, mes taip pat turim mažiau arklių ir durtuvų, nes mūsų kariuomenės pobūdis pasikeitė, - sakė B.Obama, išprovokuodamas klausytojų juoką. - Turim tokių dalykų, kurie vadinasi lėktuvnešiai - ant jų leidžiasi lėktuvai. Turim laivų, kurie plaukioja po vandeniu - povandeninių atomlaivių."
Buvęs Masačusetso gubernatorius perspėjo, kad islamo ekstremizmas suklestėjo šalyse, per kurias nuvilnijo Arabų pavasaris, taip pat kaltino prezidentą, esą Jungtinės Valstijos demonstravo nepakankamą lyderystę pastaruosius kelerius metus.
"Iš šios košės negalime prasiskinti kelio žudymais", - pareiškė M.Romney.
Respublikonas taip pat sakė, kad B.Obama turėjo daugiau nuveikti, kad nutrauktų smurtą Sirijoje ir imtis griežtesnių sankcijų prieš Irano branduolinę programą.
"Manau, jie matydavo silpnumą, kur tikėdavosi rasti Amerikos stiprybę", - teigė M.Romney, kalbėdamas apie Teherano lyderius.
B.Obama taip pat stengėsi įgelti M.Romney dėl anksčiau šiais metais surengtos kelionės po užsienį, argumentuodamas, kad jis pats kandidatuodamas į Baltuosius rūmus lankė JAV karius ir Izraelį, kur prisiminė Holokaustą.
"Aš nesitaikiau į donorus", - smogė B.Obama, atkreipdamas dėmesį į faktą, jog M.Romney viešėdamas Izraelyje surengė politinį lėšų rinkimo renginį, kuriame dalyvavo jį palaikantys turtingi žydai.
Prezidentas, kuris išvedė karius iš Irako, akcentavo ankstesnius M.Romney pareiškimus, jog jis pasisako už tolesnį JAV kariuomenės dalyvavimą šalyje, į kurią Amerikos vadovaujamos pajėgos įsiveržė 2003 metais, kai Baltieji rūmai priklausė ankstesniam prezidentui respublikonui George'ui W.Bushui.
B.Obama taip pat šaipėsi iš M.Romney ankstesnių pareiškimų, jog Rusija yra pagrindinis Amerikos geopolitinis priešas.
"Gubernatoriau, kalbant apie mūsų užsienio politiką, atrodo, kad norite importuoti 9-o dešimtmečio užsienio politiką, kaip ir 6-o dešimtmečio socialinę politiką ir 3-o dešimtmečio ekonomikos politiką", - pastebėjo B.Obama.
Tuo tarpu M.Romney stengėsi pavaizduoti, kad prezidento strategija buvo nevykusi, atkreipdamas dėmesį į kraujo liejimą Sirijoje ir Libijoje, kur praeitą mėnesį buvo nužudyti keturi amerikiečiai, įskaitant JAV ambasadorių, taip pat dukart paminėjo "al Qaeda" laimėjimus Malyje.
Nacionalinės apklausos rodo, kad abiejų kandidatų galimybės susilygino, kai M.Romney pagerino savo pozicijas per pirmuosius debatus spalio pradžioje ir pradėjo klibinti B.Obamos palaikymo pamatus svyruojančiose valstijose, kurios lems rinkimų baigtį.
Naujausios apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti pirmadienį, rodė, jog šių lenktynių baigtis visiškai neaiški, iki balsavimo likus dviem savaitėms.
Televizijos "CBS News" ir "ABC News" nustatė, kad vertinant šalies mastu B.Obama lenkia varžovą dviem arba vienu procentiniu punktu, tačiau dienraščio "The Politico" ir George'o Washingtono universiteto apklausa svyruojančiose valstijose apklausa demonstravo, kad dviem punktais pirmauja M.Romney.
B.Obama dar turi ne vieną galimybę užsitikrinti 270 rinkikų balsų, reikalingų jo pergalei lapkričio 6-ąją, tačiau M.Romney susilpnino jo pranašumą - pastebima ženklų, kad svyruojančios valstijos Florida ir Šiaurės Karolina linksta link respublikono.