Kasmetinėje nevyriausybinės organizacijos "Freedom House" ataskaitoje teigiama, kad visiška laisvė užtikrinama 90 šalių, o 2011 metais jų buvo 87. Tačiau 27 valstybėse buvo įvesti nauji susirinkimų ir žodžio laisvės suvaržymai bei apribojimai žiniasklaidai.

"Egzistuoja kritinis Jungtinių Valstijų ir kitų demokratijų lyderystės poreikis", - rašoma ataskaitoje "Laisvė pasaulyje 2013 metais" (Freedom in the World 2013), argumentuojant, kad JAV turėtų labiau skatinti pilietinės visuomenės vystymąsi priespaudą išgyvenančiose šalyse.

Apie 3 mlrd. žmonių arba 43 proc. pasaulio gyventojų gali naudotis visomis politinėmis ir pilietinėmis teisėmis, o 1,6 mlrd. gyvena tik iš dalies laisvose šalyse.

Apie 34 proc. pasaulio gyventojų (2,3 mlrd. žmonių) gyvena šalyse, kurios buvo pripažintos nelaisvomis.

Rusija ir Iranas suintensyvino represijas prieš žurnalistus ir tinklaraštininkus, o Venesuela, kurios prezidentas Hugo Chavezas buvo perrinktas po "smarkiai pakreiptos" kampanijos, šioje ataskaitoje sulaukė ypatingo dėmesio.

"Mūsų išvados rodo jog šiuolaikiniai autoritariniai (režimai) tampa vis rafinuotesni, - sakė "Freedom House" viceprezidentas tyrimų reikalams Archis Puddingtonas. - Jie lankstūs; jie iškraipo ir išnaudoja teisinį pagrindą; jie įgudę naudoti šiuolaikinės propagandos metodus."

"Tačiau ypač po Arabų pavasario jie tapo nervingi, ką rodo suintensyvėjęs liaudies judėjimų už pokyčius persekiojimas", - nurodoma jo pranešime.

Autoritariniai režimai stengiasi silpninti "demokratinio valdymo elementus, kurie kelia didžiausias grėsmes represinei ir korumpuotai valdžiai" nepriklausomas pilietinės visuomenės grupes, laisvąją žiniasklaidą ir įstatymų viršenybę", sakoma ataskaitoje.

Demokratija pasiekė ir kai kurių laimėjimų, o didžiausias padėties pagerėjimas nuo 2008 metų įžvelgiamas Libijoje, Tunise ir Mianmare. Egiptas, Zimbabvė, Moldova ir Dramblio Kaulo Krantas taip pat minimi tarp šalių, kurių represiniai režimai buvo sušvelninti.

Tačiau Malyje, kuriame sukilę kariai pernai nuvertė išrinktą vyriausybę, užėmė pirmąją vietą tarp šalių, kuriose buvo netekta daugiausiai laisvių.

Malis patyrė "vieną iš didžiausių nuosmukių per vienerius metus Laisvojo pasaulio istorijoje", sakoma ataskaitoje, kuri skelbiama kasmet nuo 1972 metų.

"Nigerija, dar viena šalis, kenčianti nuo islamistų kovotojų, patyrė mažiau dramatišką nuosmukį, kaip ir Centrinė Afrikos Respublika, kuriai metų gale iškilo grėsmė būti užkariautai sukilėlių grupuotės", - rašo "Freedom House".

Didžiausias laisvės nuosmukis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione įžvelgiamas Maldyvuose, kur buvo jėga nuverstas demokratiškai išrinktas prezidentas, taip pat Šri Lankoje, kurioje išsikerojusi korupcija.

Be to, Kinijos komunistai toliau valdo "sudėtingiausią pasaulyje ir labiausiai išvystytą politinės kontrolės aparatą".

Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad po Vladimiro Putino pakartotinio išrinkimo į Rusijos prezidento postą, ši šalis "įžengė į naują padidintų represijų laikotarpį".

"Putinas veikė apgalvotai, slopindamas nepriklausomą ir pilietinį aktyvumą, prastumdamas virtinę įstatymų, turinčių pažaboti viešus protestus, apriboti nevyriausybinių organizacijų darbą ir slopinti žodžio laisvę internete, - teigia "Freedom House". - Rusijai nustatant toną, Eurazija (apimanti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, išskyrus Baltijos šalis) dabar varžosi su Artimaisiais Rytais kaip vienas iš labiausiai represinių regionų pasaulyje."

"Freedom House" taikiklyje taip pat atsidūrė JAV prezidento Baracko Obamos administracija, kuri esą "nesugebėjo pateikti įtikinamo atsako", kai Maskva pernai uždraudė JAV Tarptautinės plėtros agentūros veiklą Rusijoje.

"Administracijos pasiekimai palaikant laisvę iki šiol buvo nevienodi. Buvo kai kurių labai teigiamų iniciatyvų, tačiau taip pat buvo atvejų, kai Jungtinės Valstijos stovėjo nuošalyje, kai buvo triuškinami rizikavusieji savo gyvybėmis dėl politinių pokyčių - kaip Irane 2009 metais", - sakoma ataskaitoje.