Didžiausią entuziazmą dėl berniuko grįžimo į tėvynę demonstravo Kremliaus remiamas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas, pagarsėjęs meile socialiniams tinklams ir itin dažnai skelbiamais įrašais socialinėje platformoje „Instagram“.

Rusijos televizija rodė R. Kadyrovą kalbantį surengtoje vaizdo konferencijoje su keturmečiu, tuo metu vis dar buvusiu Irake. Buvo pranešama, kad mažametis rastas kartu su savo tėvu, „Islamo valstybės“ kovotoju, Mosulo griuvėsiuose, rašo „Foreign Policy“.

Vos tik sužinojęs apie tėvą ir sūnų R. Kadyrovas nedelsdamas nurodė suteikti visą būtiną pagalbą, kad jiedu kuo greičiau galėtų sugrįžti į Rusiją. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ R. Kadyrovas pranešė, kad berniukas neilgai trukus galės apkabinti savo motiną (tėvas vaiką į Iraką išgabeno be jos sutikimo). Rugpjūčio 2 d. aukščiausio rango R. Kadyrovo režimo valdininkai Grozno oro uoste sveikino namo grįžtantį išsigandusį berniuką.

Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas R. Kadyrovas siekia tapti visų Rusijoje gyvenančių musulmonų lyderiu. Panašu, kad nekaltomis islamiškojo radikalizmo aukomis tapusių asmenų verbavimas Artimuosiuose Rytuose R. Kadyrovui suteikia galimybę atlikti tiek šį vaidmenį, tiek ir vaidmenį žmogaus, pasirengusio atleisti savo priešams.

Vis tik, remiantis rusakalbiais kovotojais ir šaltiniais Sirijos opozicijoje, egzistuoja ir kitoks R. Kadyrovo „rūpinimosi“ našlaičiais paaiškinimas: jis renka čečėnus, kurie buvo siunčiami prasiskverbti į IS.

Pats R. Kadyrovas teigia, kad Mosule ir aplink šį miestą esančiuose vaikų namuose šiuo metu yra nuo 70 iki 120 vaikų iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Remiantis Rusijos vaikų teisių komisarės Anos Kuznecovos pateikiama informacija, Sirijoje ir Irake galimai vis dar yra iki 400 vaikų, turinčių Rusijos pilietybę.

Tenka pripažinti, kad šių vaikų, ypač pačių mažiausių, tapatybės nustatymas – labai sudėtinga ar net neįmanoma misija. Dalis kalba tik čečėnų kalba ir galimai atvyko ne iš Rusijos, nes didelė dalis čečėnų gyvena išsibarstę po visą pasaulį. Nemaža vaikų dalis nežino net savo tėvų vardų arba žino tik slapyvardžius, naudotus kovojant. Vaikai, kurių tapatybė nebuvo nustatyta, gyvena Irako ir Sirijos našlaičių prieglaudose.

2017 m. rugsėjo mėn. viduryje Irako ministras pirmininkas Haideris al Abadis pranešė, kad išvadavus Mosulą ir Tal Afarą daugiau nei tūkstantis džihadistų ir jų šeimų narių pasidavė kurdų „Peshmerga“ pajėgoms. Spėjama, kad pasidavę vyrai buvo įkalinti, tačiau buvusio rusakalbio lyderio iš „Islamo valstybės“ teigimu, paimti nelaisvėn vyrai buvo nušauti, o moterys ir vaikai perkelti į stovyklas, kurias kontroliuoja Jungtinės Tautos (JT).

Buvęs IS lyderis papasakojo apie dar kelioliką ar keliasdešimt kovotojų, bėgusių iš „Islamo valstybės“ kartu su šeimomis, kurie nenorėjo pasiduoti, nes bijojo būti nužudyti. „Jei kurdai būtų pasirengę deryboms, viskas būtų įmanoma, kovotojai pasiduotų be kovos ir niekas nei iš vienos, nei iš kitos pusės nebežūtų, - patikino jis. – Šie žmonės nebeturi jokių sąsajų su „Islamo valstybe“.“

Anot H. al Abadžio, pusė po Mosulo perėmimo sulaikytų šeimų yra turkai. Likusi dalis – skirtingų tautų atstovai iš Čečėnijos, Dagestano, Azerbaidžano, Uzbekistano, Tadžikistano, Prancūzijos ir Tuniso. Jo teigimu, pagrindinis šiuo metu keliamas tikslas – sugrąžinti vaikus ir moteris į gimtąsias šalis.

Vykdant ekstradiciją į Turkiją, moterys ir vyresni nei 14 m. vaikai valdžios atstovų apklausiami, o tie, kurie, kaip įtariama, dalyvavo smurtiniuose veiksmuose, vertinami kaip teroristinės organizacijos nariai, bus tardomi ir galimai nuteisti įkalinimo bausmėmis. Kiti, net jei jų kaltė nebuvo įrodyta, bus stebimi.

Tik patys mažiausi „Islamo valstybės“ vaikai laikomi nekaltais asmenimis. Jie bus siunčiami pas giminaičius, jei tik bus įmanoma nustatyti jų šeimos buvimo vietą.

Tenka pripažinti, kad įvardinti tikslų IS našlaičių, šiuo metu esančių Sirijos ir Irako teritorijoje, skaičių paprasčiausiai neįmanoma. Be tėvų atsigabentų vaikų galimai yra tūkstančiai užsieniečių, prisidėjusių prie „Islamo valstybės“ pajėgų, jau šių šalių teritorijoje pagimdytų mažamečių.

Deja, nėra žinoma, koks likimas laukia šių vaikų. Vakarų Europos atstovai jau yra pareiškę, kad šie vaikai iš tiesų turėtų būti vertinami kaip nekalti asmenys, tačiau jų motinos galimai turėtų prisiimti atsakomybę.

„Dauguma jų labai maži, tačiau vis tik jie galimai yra radikalizuoti, todėl būtina juos stebėti. Susiduriame su iššūkiu paversti juos taikiais piliečiais“, - teigė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly.

Tiems, kurie grįžta į Čečėniją, repatriacija dar sudėtingesnė. R. Kadyrovas renka ne tik vaikus, bet ir vyrus bei moteris. Moterys gali būti vertingais informacijos apie IS šaltiniais, kai jas apklaus Rusijos saugumo tarnybos. Vyrai – dar rimtesnis Čečėnijos humanitarinės operacijos taikinys.

2017 m. spalio pabaigoje specialusis Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas paėmė iš Sirijos Kamišli miesto septynias moteris ir 14 vaikų parskraidinti į Čečėniją. R. Kadyrovo atstovo Artimuosiuose Rytuose Ziyadas Sabsabio teigimu, moterims ir vaikams pavyko pabėgti iš kalėjimo Rusijos karinės operacijos metu.

Vietos radijo cituoti kurdų šaltiniai pasakojo ką kita. Rusija nevykdė karinės operacijos ir nieko neišlaisvino Kamišli. Oro uoste netikėtai nusileido didelis krovininis rusų lėktuvas su rusų delegacija. Neva atskridusiame 21 moters ir vaiko paimti lėktuve galėjo tilpti daugiau nei 100 keleivių.

Kaip rašė kurdų žiniasklaida, spalio 17 d., moterų ir vaikų evakavimo išvakarėse, specialusis V. Putino atstovas Artimiesiems Rytams Michailas Bogdanovas Kamišli mieste susitiko su kurdų valdžios atstovais. Derybose turėjo būti tariamasi dėl IS kovotojų ir čečėnų kilmės vadų, kuriuos Sirijos demokratinės pajėgos paėmė į nelaisvę mūšyje dėl Rakos, tuometinės IS sostinės.

Vietos žiniasklaidos duomenimis ir šaltinio Kurdistano regioninėje vyriausybėje teigimu, Rusija atsiuntė lėktuvą paimti čečėnų, kurie buvo infiltruoti į IS gretas.

2015 m. rudenį, vos Rusija paskubomis įsitraukė į Sirijos konfliktą, R. Kadyrovas paskelbė norintis siųsti čečėnų į Artimuosius Rytus, tik teigė laukiantis V. Putino leidimo. Neaišku, ar buvo gautas leidimas, nes Kremlius taip ir nepripažino vykdęs slaptą operaciją IS teritorijoje.

Vis tik nepraėjus nė trims mėnesiams po R. Kadyrovo pasiūlymo, IS naujienų portalas, leidžiamas rusų kalba, paviešino savo interneto puslapyje čečėnui Magomedui Khasievui vykdomos egzekucijos nuotraukų. O propagandiniame filme M. Khasievas prieš mirtį pripažino savo kaltę, jis teigė dirbęs Rusijos Federalinei saugumo tarnybai.

R. Kadyrovas pareiškė nemanantis, kad nužudytas čečėnas apskritai kam nors dirbo. Bet vos po dviejų mėnesių, 2016 m. vasarį R. Kadyrovas per Rusijos nacionalinę televiziją paskelbė, kad Čečėnija paruošė specialiųjų agentų ir siuntė juos į Artimuosius Rytus rinkti žvalgybinių duomenų apie kovotojus islamistus.

Kovojusieji Sirijoje ir Irake abejoja staigiu R. Kadyrovo noru gelbėti čečėnus iš IS. Jų teigimu, jis greičiau nori išgelbėti jam dirbusius šnipus. Buvęs IS (kariuomenės) vadas sakė abejojantis, kad Rusijos valdžia, kuri nesistengė sustabdyti savo piliečių tėkmės į IS, dabar staiga norėtų juos gelbėti.

„Ne taip seniai Rusijos valdžios pareigūnai daugeliui leido išvykti iš šalies, nors ir žinojo, kad jie prisijungs prie IS kovotojų, kadangi norėjo, kad jų neliktų Rusijoje, – sakė jis. – Kodėl jie norėjo jais atsikratyti, o dabar imtų gelbėti?“

Tačiau Rusijos valdžia toliau tvirtina, kad jaudinasi dėl vaikų, patekusių pas IS. Rusijos ambasada Vašingtone atsiuntė „Foreign Poliy“ pranešimą, kuriame griežtai pabrėžia, kad moteris ir vaikus stengiamasi sugrąžinti vien iš humanitarinių paskatų.

„Tai tragedija šeimoms ir mūsų visuomenei. Mes visi norime, kad rusų vaikai grįžtų namo, pas rusų šeimas, – rašoma pranešime. – Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas atlieka pozityvų vaidmenį, sprendžiant šį klausimą. Jis dar tai atsakingai, kilniai ir kiek įmanoma skaidriai. Būtų sunku sugalvoti absurdiškesnį teiginį už šį, kai šitoks kilnus darbas siekiamas pavaizduoti kaip slapta operacija.“

Maskvoje vyriausybė netgi įsteigė specialų komitetą rinkti informaciją apie IS kovotojų našlaičius, o 4 m. amžiaus B. Tagirovo grįžimas į Čečėniją suteikė vilties šeimoms, siekiančioms susigrąžinti vaikus.

„Per kelias pastarąsias dienas (po B. Tagirovo grįžimo) gavome daugiau nei 30 laiškų su dingusių vaikų nuotraukomis ar aprašymais“, – sakė vaikų teisių komisarė A. Kuznecova. Komisijos biuras Dagestane gavo apie 240 pranešimų, bet net ir šis skaičius toli gražu ne galutinis. Daugelis šeimų bijo kreiptis į policiją ar prašyti valdžios pagalbos, kad jų nepalaikytų IS rėmėjais. Jie patys ieško vaikų, dažnai rašo į interneto forumus rusų kalba.

Neseniai R. Kadyrovas, kurį neseniai pašalino iš Instagramo, nes jis pateko į sąrašą žmonių, kuriems taikomos JAV sankcijos, tvirtina, kad sėkmingai grąžina į tėvynę vaikus. 2014 m. rugsėjo 14 d. R. Kadyrovas rašė apie dar vieną atvejį Instagrame: „Draugai! Šiandien
respublikoje dar vienas džiugus įvykus – du vaikai – Khadija ir Adlanas – grįžo iš Irako į gimtąją šalį.“

Anot R. Kadyrovo, abu vaikai maždaug prieš metus išvyko su savo šeimomis į Artimuosius Rytus ir tik jie liko gyvi.

„Tęsime humanitarinę operaciją, kol nepargabensime visų rusų vaikų iš Sirijos ir iš Irako“, – rašė R. Kadyrovas.