Kai Kubos prezidentas Raulis Castro pranešė liūdną žinią apie vyresniojo brolio mirtį, jis pažymėjo, kad jau kitą dieną palaikai bus kremuoti – esą toks buvęs paties F. Castro pageidavimas. Po mirties paskelbtas devynių dienų gedulas, kurio metu F. Castro palaikai keliauja po visą salą, kad kuo daugiau žmonių spėtų atiduoti paskutinę pagarbą buvusiam diktatoriui. Sekmadienį F. Castro pelenai bus palaidoti „Cementerio Santa Ifigenia“ kapinėse.
Toks skubus kremavimas daugumą nustebino. Komunistų lyderių kūnai po mirties balzamuojami ir viešai demonstruojami dešimtmečius. Pavyzdžiui, 1924 metais miręs Sovietų Sąjungos įkūrėjas V. Leninas laikomas mauzoliejuje Maskvos Raudonojoje aikštėje.
Kinijos diktatoriaus Mao Zeding, mirusio 1976 metais, balzamuotas kūnas laikomas didžiuliame mauzoliejuje Pekino Tiananmenio aikštėje. Šiaurės Vietnamo lyderis Ho Chi Minhas, miręs 1969 metais, taip pat guli mauzoliejuje Hanojuje.
Faktas, kad Kubos žmonės dar neturėjo progos pamatyti buvusio ilgamečio salos lyderio pelenų, pradeda kelti jų susidomėjimą, teigia Havanoje gyvenantis nepriklausomas tinklaraštininkas ir eltoque.com skiltininkas Jose Jasanas Nievesas Cardenas.
Jis visai nesistebi, kad F. Castro pasirinko kremavimą – tai dar vienas akivaizdus įrodymas, kad katalikų šeimoje augęs ir diktatoriumi virtęs kubietis buvo praktikuojantis ateistas, manęs, kad vieno asmens idealizuoti neverta. „Tai, kad Fidelis nenorėjo, kad jo kūnas taptų garbinimo objektu, atspindi jo kaip lyderio požiūrį“, – rašo J. J. N. Cardenas.
Nuo 1963 metų Katalikų bažnyčia leidžia kremuoti palaikus, tačiau po šiai dienai pasisako už tai, kad po mirties palaikai būtų palaidoti. Vatikanas spalį paskelbė, kad katalikų pelenai neturėtų būti išbarstyti į jūrą ar laikomi urnose namuose – jų vietą „šventoje žemėje“, pavyzdžiui, bažnyčios kapinėse.
Nors ir augo mokomas jėzuitų, F. Castro santykiai su bažnyčia buvo sudėtingi. 1959 metais atėjęs į valdžią, jis bažnyčios veiklą uždraudė.
XX amžiaus 8-jo dešimtmečio pabaigoje valdžia kiek atleido bažnyčios kontrolės vadžias – situacija dar pagerėjo po Jono Pauliaus II vizito 1998 metais ir popiežiaus Benedikto apsilankymo 2012 metais. Popiežius Pranciškus, tapęs atnaujintų JAV ir Kubos santykių katalizatoriumi, saloje viešėjo praeitais metais ir asmeniškai pabendravo su Fideliu.
F. Castro pelenai amžinojo poilsio atguls tose pačiose kapinėse, kur ilsisi tokie garsūs Kubos žmonės kaip revoliucijos herojus Jose Marti ir Emilio Bacardi y Moreau. Ar laidotuvių metu bus paisoma katalikų bažnyčios formato, paaiškės tik jų metu.
„Manau, kad jam katalikų religiniai ritualai rūpėtų mažiausiai“, – apie F. Castro kalbėjo J. J. N. Cardenas.