Apie tai informacinio telemaratono metu pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Gumeniuk.
„Evakuacija iš Krymo vyksta istoriniu tempu, išpirkti visi bilietai, žmonės išvyksta tiek traukiniais, tiek automobiliais. Okupacinė valdžia netgi bando koreguoti automobilių srautą Krymo tiltu, nes nori ten užtikrinti tam tikrą „elitinį“ koridorių ir stengiasi evakuoti tuos, kuriuos laiko pačiais vertingiausiais“, – papasakojo ji.
Jos teigimu, tai rodo, kad okupantai iš tikrųjų tiki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jėga ir supranta, kokios pasekmės jų laukia.
Tuo metu Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas interviu leidiniui „The Guardian“ pareiškė, kad per artimiausius du tris mėnesius sprogimų okupantų kariniuose objektuose Kryme gali būti daugiau.
Pasak jo, gaisras Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėlyje Džankojaus rajone yra priminimas, kad „rusų okupuotas Krymas – tai sandėlių sprogimai ir didelė grobikų ir vagių žūties rizika“.
Leidinys pažymi, kad Ukraina neprisiėmė atsakomybės už smūgius Kryme, bet šiuos žodžius taip pat galima interpretuoti kaip pripažinimą, jog Ukraina telkia žmones ir karinę techniką, kad galėtų pradėti plataus masto kontrpuolimą šalies pietuose.
„Mūsų strategija – sunaikinti logistiką, tiekimo linijas ir amunicijos sandėlius bei kitus karinės infrastruktūros objektus. Tai sukelia suirutę jų pajėgose“, - pareiškė M. Podoliakas.
Antradienį patarėjas teigė, kad Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis.
Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW), kuriuo remiasi „Ukrinform“, skelbia, kad smūgiai Rusijos objektams okupuotame Kryme koordinuojami su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo veiksmais Chersono srityje.
ISW analizuoja smūgius Rusijos objektams Kryme – „sprogimus Rusijos amunicijos sandėlyje ir transformatorinėje Džankojaus rajone ir aerodrome prie Hvardijskės“.
Analitikų nuomone, rusų pozicijų Kryme ir prie jo atakos tikriausiai yra dalis nuoseklaus Ukrainos kontrpuolimo, kuriuo siekiama atkurti vakarinio Dniepro kranto kontrolę.
„Tiekimo linijos iš Krymo tiesiogiai palaiko Rusijos kariuomenę žemyninėje Ukrainos dalyje, taip pat ir vakarinėje Chersono regiono dalyje“, - pažymėjo ISW ekspertai.
Jie pabrėžia, kad smūgiai logistikos objektams Kryme, kuris yra suvereni Ukrainos teritorija, nepažeidžia Kyjivo įsipareigojimų partneriams Vakaruose dėl jų tiekiamos ginkluotės naudojimo.
Pasak analitikų, nėra požymių, kad Ukrainos kariuomenė naudojo JAV pristatytą ginkluotę pastariesiems smūgiams Kryme.
„Galutinis šios kampanijos rezultatas veikiausiai bus Rusijos kariuomenės gebėjimo remti savo mechanizuotąsias pajėgas vakariniame Dniepro krante ir ginti jas aviacija ir artilerija nuo ukrainiečių kontratakų rytiniame krante sutrikdymas“, - prognozuoja ISW analitikai.
„Sabotažo aktai“ okupuotame Kryme atskleidžia Rusijos laukiančius iššūkius kare Ukrainoje
Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.
Trečiadienį Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba pareiškė, kad „Rusijos vadai greičiausiai bus vis labiau susirūpinę dėl akivaizdžiai sumažėjusio saugumo Kryme, kuris veikia kaip užnugario bazė okupacijai“.
Net pati Rusija pripažino, kad sprogimai ir gaisrai, antradienį nuniokoję amunicijos sandėlį netoli Džankojaus kadaise saugiame Kryme, buvo „sabotažo aktas“, sukėlęs sumaištį ir privertęs evakuoti apie 3 000 žmonių.
Trečiadienį tame sandėlyje sprogimai tebesitęsė, tarsi ryškus priminimas apie Rusijos pažeidžiamumą Kryme.
Prieš savaitę Rusijos kariuomenė Kryme jau susidūrė su spaudimu, Ukrainai pranešus, kad per sprogimus buvo sunaikinti devyni Rusijos kariniai lėktuvai. Tuo metu Maskva tvirtino, kad sprogimai galėjo kilti dėl atsitiktinės nuorūkos.
Tokių paaiškinimų nebeužtenka, nes karas, kurio centre ilgą laiką buvo žiaurios kovos Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dabar įgauna vis didesnę reikšmę pietiniame Kryme.
Krymo perspektyvas pablogino verslo laikraščio „Kommersant“ pranešimas, kad sprogimų taip pat įvyko netoli pusiasalio centre esančios Gvardeiskojės. Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos vis dar nieko nebuvo pakomentavusios šiuo klausimu.
Britų žvalgybos pranešime teigiama, kad Gvardeiskojėje ir Džankojuje „yra du svarbiausi Rusijos kariniai aerodromai Kryme“.
Rusija aneksavo Krymą 2014 metais po Kyjive įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliui palankų Ukrainos prezidentą.
Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.
Jei už sprogimus būtų atsakingos Ukrainos pajėgos, tai reikštų reikšmingą karo eskalaciją. Tokie išpuoliai taip pat galėtų rodyti, kad Ukrainos agentai sugeba prasiskverbti giliai į Rusijos okupuotą teritoriją.
Rusijos puolimo priešakyje esančiame Donecko regione du civiliai žuvo, o dar septyni buvo sužeisti per Rusijos surengtą kelių miestų ir kaimų apšaudymą.
Pasak Odesos regiono administracijos atstovo Serhijaus Bratčuko, naktį Rusijos bombonešiai Tu-22M3 paleido sparnuotąsias raketas į Odesos regioną, sužeisti keturi žmonės.
Pietiniame Mykolajivo mieste dvi Rusijos raketos anksti trečiadienį apgadino universiteto pastatą, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
Rusijos pajėgos naktį taip pat apšaudė Charkivą ir įvairias Charkivo srities dalis. Nukentėjo gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, tačiau aukų pavyko išvengti.
Ketvirtadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas planuoja vykti į Ukrainą ir vakariniame Lvivo mieste susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Jie turėtų aptarti grūdų gabenimą ir galimybę nusiųsti faktų nustatymo misiją į Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę, kurios apšaudymu Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą.
