Nors atsakymo į šį klausimą ypač prieš artėjančius EP rinkimus itin reikia, gerai Sąjungos institucijų koridorius pažįstantys lietuviai programėlei pagyrų kol kas šykšti. O ir ekspertai nepatikliai purto galvas – kūrinį reikia skubiai tobulinti.
Patogu kiekvienam
„Europa tavo delne“ rašoma pirmajame programėlės puslapyje, kurio ryškiai rožiniame fone matyti trys besišypsantys jaunuoliai.
Šis EP kūrinys pirmiausiai siūlo informaciją apie ES pasiekimus, projektus ir ateities tikslus. Jis taip pat yra tiesioginė prieiga prie puslapio, atsakančio į tarp 500 milijonų ES piliečių populiariausią klausimą – „Ką mano labui daro Europa“? Atsakymų čia gali rasti kiekvienas - EP Tyrimų tarnybos sukurtoje interaktyvioje, visomis ES kalbomis prieinamoje svetainėje skelbiama 400 idėjų, ką ES daro dėl savo piliečių, nurodo 1400 vietovių, kur europietis gali pastebėti ES veiklos ženklus. Susistemintą informaciją čia ras ne tik patarimo dėl darbo ar studijų ES ieškantys asmenys, bet ir melomanai, bičių augintojams, geimeriai ir kūdikius turinčios šeimos.
Programėlė vilioja ir paprastumu – ES darbus siūlo rinktis pagal temas ir regionus, informaciją pateikia ir sudėtingomis analizėmis, ir paprastais renginių skelbimais. Itin didelis pliusas – turinys, kaip skelbia EP, pasiekiamas 24-iomis oficialiomis ES kalbomis. O jei atsibostų skaityti – informaciją galima „vartoti“ klausantis tinklalaidžių, apžiūrinėjant žemėlapius, prezentacijas ar vaizdo įrašus.
Mėgstantiems interaktyvumą ir personalizaciją programėlė kviečia ne tik užsisakyti, bet ir susidėlioti renginių kalendorių, vertinti iniciatyvas ir išreikšti apie jas savo nuomonę.
Ekspertas: tai tik pirmas žingsnis
Programinės įrangos kūrimo kompanijos NFQ verslo plėtros vadovas Tadas Četkauskas, vertindamas programėlę džiaugiasi, kad ne tik verslas, bet ir institucijos siekia būti arčiau savo vartotojų, ieško būdų juos pasiekti bei su jais kalbėtis. Tačiau kokybės pažymys šiam ES institucijos eksperimentui kol kas dar nėra aukštas. Pirma to priežastis – informacijos prieinamumas ir kalbinis barjeras.
„Informacija apie vykdomas iniciatyvas daugeliu atveju pateikiama tik angliškai ir iniciatyvos šalies kalba, pavyzdžiui, apie Vokietijoje vykstančius projektus galima skaityti tik angliškai ir vokiškai. Taip pat, nors programėlės pristatymas siejamas su EP rinkimais, tačiau piliečiui nepavyks, pavyzdžiui, rasti informacijos apie artimiausius EP rinkimus ar jo šalies kandidatų sąrašo“, - vardija ekspertas.
Specialistas pasigenda ir auditorijos įsitraukimo galimybių.
„Šiandien tokio tipo sistemoms įprastos ir socialinės komunikacijos funkcijos – galimybės diskutuoti, komentuoti ir t.t. Sprendžiant iš to, kad tokia programėlė atsirado, galima spėti, kad EP socialinės komunikacijos funkcija yra labai svarbi. Tačiau bent jau kol kas, be galimybės dalintis straipsniu socialinėse medijose ar kitose platformose, jokio funkcionalumo socialinei komunikacijai įgyvendinti programėlėje nėra“, - nurodo T. Četkauskas.
Anot verslo atstovo, užsakovui, turinčiam tokias plačias funkcijas kaip EP, tikrai nėra lengva sukurti vartotojui draugišką aplinką su optimaliu funkcionalumu ir visa tai sutalpinti programėlėje. Tačiau norint, jog būtų sukurta pridėtinė vertė ir vartotojai ne tik noriai naudotųsi programėle, bet ir reklamuotų ją kitiems, programėlės kūrėjams dar teks išspręsti ne vieną problemą.
„Reikia daug darbo apgalvojant ne tik tikslus ir techninius sprendimus, bet ir vartotojus bei jų elgesį. Šiuo atveju tikrai padaryta pradžia, tačiau norint pilnai įgyvendinti programėlės pristatyme įvardintus tikslus ir siekiant dar efektyvesnių sprendimų, „Citizens‘ App“ turi neišnaudoto potencialo.“
P. Auštrevičius: svarbus ne tik informacijos kiekis
Europarlamentaras Petras Auštrevičius programėlę palaiko kaip laiku pasiūlytą technologinį sprendimą, tampantį paprasta ir aiškia prieiga prie svarbios informacijos. Nepaisant to, politiko teigimu, ne informacijos kiekis ar prieiga prie jos bus kertinis aspektas šių metų EP rinkimuose.
„Šį kartą rinkimai bus daugiau, sakyčiau, pasaulėžiūros pasirinkimas: ar mes norime susiskaldymo, baimės, nepasitikėjimo, bandymų atsitverti sienomis, skirstyti į kategorijas valstybes ir kt. ar vis tik gyventi kartu ir kurti Europą, jos kultūrą ir europiečių buvimą vienoje kultūrinėje, politinėje erdvėje. Nemanau, kad anksčiau toks klausimas buvo iškilęs. Šis penkerių metų laikotarpis buvo ypatingas – matome reiškinius, apie kuriuos net negalėjome pagalvoti“, - ateinančių rinkimų išskirtinumą nurodo europarlamentaras.
Vis tik programėlės turinys itin vertingas, nes šiais laikais pagrindinis klausimas yra ne kaip gauti daugiau informacijos, bet kaip atsirinkti patikimą, svarbią ir objektyvią informaciją. O kvestionuoti programėlės turinio kol kas nėra priežasties.
„Piliečiams netrūksta informacijos. Visą jos srautą reikia vartoti, o ne būti tiesiog stebėtojais. Svarbiausia yra supratimas, kokį signalą perduoda informacija ir kokį pasirinkimą ji formuoja kiekvienam iš mūsų“, - pabrėžia P. Auštrevičius.
Pirmas bandymas – prisvilęs
Ilgametė Europos parlamento Žaliųjų judėjimo frakcijos patarėja Karolina Štelmokaitė tikina, kad programėlės tikslas – bandymas būti „arčiau rinkėjų“ – akivaizdus. Tačiau kol kas programėlė atrodo labiau pritaikyta ekspertams, nei kiekvienam eiliniam ES piliečiui.
„Kaip ES politikos ekspertė šioje aplikacijoje galiu rasti rimtų tematinių studijų, naujienų bei informacijos apie renginius viena ar kita tema įvairiose ES šalyse. Taigi, tai tikrai naudingas įrankis profesionalui. Ar jis naudingas profesionaliai ES nesidominčiam žmogui – manyčiau, kol kas nelabai“, - vertina K. Štelmokaitė.
Nors programėlėje galima greitai rasti informacijos viena ar kita europine tema ar sužinoti apie įdomų renginį kitoje ES šalyje, anot ekspertės, mažai tikėtina, kad tokia programėlė reikšmingai prisidės prie kvietimo ateiti balsuoti EP rinkimuose. Svarbu ir tai, kad programėlė netaptų trumpalaikiu projektu, t.y. po rinkimų būtų tobulinama tiek formato, tiek ir pateikiamos informacijos klausimais.
K. Štelmokaitė akcentuoja, kad reiktų kritiškai vertinti programėlės turinį – jis rodo, kad programėlė orientuota į rinkimus ir kol kas dar nėra iki galo išbaigta ir „sustyguota“.
„Turiniui turiu priekaištų – informacijos daug, bet ji – nevienodos vertės: kai kur tai tiesiog ES savireklama. Taip pat neaišku, kas ją parengė, kokie šaltiniai. Be to, informacija netolygiai atspindi įvairius ES regionus. Jeigu jau yra tos savireklamos, tai norėtųsi, kad, pavyzdžiui, ir apie Lietuvą jos būtų daugiau. Man, kaip lietuvei, trūksta informacijos ne tik lietuvių kalba, bet ir apie tai, kas vyksta vienu ar kitu klausimu mano šalyje. Anot programėlės, pas mus nieko nevyksta, o ir regionų, į kuriuos investavo Europa, ne tiek ir daug, nors tai tikrai klaidinga informacija“, - pastabas vardija ilgametė ES ekspertė.