„Tokių reikšmingų trūkumų turinčio nuosprendžio vykdymas visiškai neatitinka EŽTT nutarties išvadų ir dvasios“, – rašoma paskelbtame komiteto sprendime.
2014 metais Maskvos teismas pripažino A. Navalną ir jo brolį Olegą kaltais dėl sukčiavimo ir kosmetikos kompanijos „Yves Rocher“ lėšų grobstymo. Opozicionieriui buvo skirta pusketvirtų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė, o jo brolis buvo pasiųstas už grotų pusketvirtų metų.
EŽTT 2017 metais nutarė, kad A. Navalno nuteisimas toje byloje buvo „savavališkas“ dėl jo žmogaus teisių pažeidimo, ir priteisė aktyvistui apie 80 tūkst. eurų kompensaciją.
44 metų Kremliaus kritikas sausį buvo suimtas, vos grįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Po to šalyje nusirito masinių protestų banga.
Vėliau opozicionierius buvo įkalintas už ankstesnės lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus, nes būdamas Vokietijoje, kur gydėsi dėl to apnuodijimo, jis neatvykdavo dukart per mėnesį užsiregistruoti tarnyboje.
Teismas 2014-aisiais A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę pakeitė realia įkalinimo bausme ir nurodė įkalinti jį dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Kiek vėliau bausmė buvo sutrumpinta šešiomis savaitėmis, atsižvelgus į jo namų arešto sąlygomis praleistą laiką.
ET Ministrų komitetas penktadienį paragino Rusiją nedelsiant paleisti A. Navalną.
Dokumente taip pat pažymima, kad komitetas birželį vėl svarstys šį klausimą ir aptars „individualaus pobūdžio priemonių taikymą“.
Pasak opozicionieriaus advokatės Olgos Michailovos, „Ministrų komitetas ir toliau skirs ypatingą dėmesį sprendimo vykdymui „Yves Rocher“ byloje, o jei nebus įvykdytas reikalavimas nedelsiant jį paleisti, birželį gali būti svarstomos įtaką darančios priemonės“.
Praėjusį mėnesį Rusijos teisingumo ministras Konstantinas Čuičenka pareiškė, kad EŽTT reikalavimas paleisti A. Navalną prieštarauja Rusijos įstatymams, o teisėjus apkaltino priėmus „akivaizdžiai politinį sprendimą“.
„Iš EŽTT gautas reikalavimas paleisti A. Navalną yra beprecedentis dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra aiškus ir šiurkštus kišimasis į suverenios valstybės teismų veiklą“, – rašoma naujienų agentūrai „Interfax“ tuomet atsiųstame K. Čuičenkos komentare.
„Antra, šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame nėra nurodytas nė vienas faktas ar teisės norma, kuri leistų teismui priimti tokį sprendimą“, – pabrėžė ministras.
Anksčiau vasarį A. Navalno advokatai kreipėsi į Europos Tarybą – tarptautinę organizaciją, kurios deklaruojami tikslai yra ginti žmogaus teises ir užtikrinti demokratiją, prašydami imtis priemonių prieš Maskvą, nes ši neįgyvendino EŽTT sprendimo „Yves Rocher“ byloje.
Jungtinės Valstijos kovo pradžioje paskelbė sankcijas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui ir dar šešiems asmenims, siejamiems su iškilaus Kremliaus kritiko beveik mirtinu apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga ir jo vėlesniu įkalinimu.
Taip pat įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.
Vašingtonas koordinavo veiksmus su ES, JAV žvalgybai padarius išvadą, kad Maskva surežisavo A. Navalno nuodijimą rugpjūčio mėnesį.
Pusšimtis JT valstybių narių pasmerkė Rusiją
Dešimtys šalių penktadienį kritikavo Rusiją Jungtinėse Tautose dėl sprendimo įkalinti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, smerkdamos ir daugelio jo šalininkų „savavališkus areštus“.
JT Žmogaus teisių tarybai pateiktame istoriniame bendrame pareiškime 45 valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl „prastėjančios žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėties Rusijoje“, pridurdamos, kad apie tai „visų pirma liudija neteisėtas Aleksejaus Navalno sulaikymas, suėmimas ir įkalinimas“.
Pareiškimo autoriai paragino „nedelsiant ir besąlygiškai paleisti“ rusų opozicionierių bei kitus „neteisėtai ar savavališkai sulaikytus“ asmenis.
A. Navalnas praėjusį mėnesį buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už anksčiau paskirtos lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus, padarytus jam sveikstant Vokietijoje po apnuodijimo.
Smerkdamos faktą, kad tas išpuolis taip ir nebuvo „tinkamai ištirtas ir patikimai paaiškintas“, valstybės pavadino rusų valdžios ir teismų veiksmus šioje byloje „nepriimtinais ir paskatintais politinių motyvų“.
„Jie prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, įskaitant teisę į laisvę ir asmens saugumą bei teisę į sąžiningą teismą“, – pabrėžė šalių grupės vardu pareiškimą perskaitęs Lenkijos ambasadorius prie JT Ženevoje Zbigniewas Czechas.
Jo teigimu, valstybėms kelia susirūpinimą „daugybės protestuotojų, daugelyje Rusijos miestų reiškusių palaikymą ponui Navalnui, savavališkas suėmimas“.
„Bendra įvykių, susijusi su pono Navalno areštu, įkalinimu ir jo sąjungininkų bei šalininkų priespauda, raida yra apčiuopiamas įrodymas, kad Rusijos Federacijoje mažėja erdvės pilietinei visuomenei“, – perspėjo Z. Czechas.
Anot jo, tokie veiksmai yra „valstybės įrankiai, skirti pulti nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę bei tildyti prieštaraujančius balsus“.
„Esame ypač susirūpinę dėl neseniai priimtų įstatymų pataisų ir konstitucinių pakeitimų, kurie dar labiau varžo teises ir laisves“, – pažymėjo lenkų diplomatas.
Aktyvistai pasveikino penktadienį patvirtintą „istorinį“ pareiškimą – pirmąjį, pateiktą Žmogaus teisių tarybai dėl Rusijos veiksmų.
„Šiandien 45 šalių pateiktas pareiškimas yra toks pat istorinis kaip ir Rusijoje vykdomos represijos“, – žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ pareiškime nurodė jos Ženevos biuro vadovas Johnas Fisheris.
„Rusijos valdžia įkalino žymiausią šalies opozicijos veikėją ir priėmė virtinę naujų represinių įstatymų, siekdama demonizuoti ir nubausti kritikus“, – pažymėjo jis, ragindamas JT Žmogaus teisių tarybą imtis griežtesnės „kontrolės ir veiksmų, siekiant nutraukti susidorojimą“.