Apie tai savo tviterio paskyroje pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„ES27 sutarė dėl to, kad patvirtins JK prašymą suteikti lankstų „Brexito“ atidėjimą iki 2020 m. sausio 31 d. Sprendimas bus įformintas rašytine procedūra“, – tviteryje pranešė D. Tuskas.
Lankstus atidėjimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė galės išstoti iš ES ir anksčiau – lapkričio 30-ąją ar gruodžio 31-ąją, jei britų premjerui Borisui Johnsonui pavyks iki tol įtikinti parlamentą patvirtinti jo suderėtą „Brexit“ susitarimą.
„Sprendimas turi būti įformintas rašytine procedūra“, – sakė jis po ambasadorių susitikimo Briuselyje „Brexit“ pratęsimui patvirtinti.
Kaip rodo susitarimo kopija, kurią matė naujienų agentūra AFP, jei britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas įtikins JK parlamentą anksčiau patvirtinti išstojimo susitarimą, „Brexit“ galėtų įvykti lapkričio 30-ąją arba gruodžio 31-ąją.
Tačiau kol kas JK privalo paskirti aukšto rango pareigūną į naujos sudėties Europos Komisiją ir turi sutikti, kad dėl išstojimo susitarimo, kurį Londonas su Briuseliu pasiekė praėjusį mėnesį, nebebus deramasi iš naujo, rodo ES tekstas.
Išeidamas iš ambasadorių susitikimo ES derybininkas Michelis Barnier sakė, kad tai buvo „trumpas, efektyvus ir konstruktyvus susitikimas“.
„Labai džiaugiuosi, kad sprendimas priimtas“, – pridūrė M. Barnier.
Dėl atidėjimo galėjo būti susitarta praėjusią savaitę, bet Paryžius nenorėjo sutikti ir reiškė susirūpinimą, kad pratęsimas niekaip nepaskatins Didžiosios Britanijos apsispręsti, kaip užbaigti penkis dešimtmečius trukusius santykius su ES.
B. Johnsonas, per ES lyderių susitikimą spalio 17 dieną galiausiai pasiekęs „Brexit“ susitarimą, spaudė išstoti spalio 31-ąją. Tačiau jam dar reikia įtikinti skeptiškai nusiteikusius britų parlamentarus ratifikuoti išstojimo susitarimą, todėl iškilo galimybė Jungtinei Karalystei chaotiškai iškristi iš ES be sutarties ir patirti didelį ekonominį chaosą.
Šiuo metu premjeras išeities iš aklavietės – ir galimybės sustiprinti savo netvirtas pozicijas valdžioje – ieško reikalaudamas pirmalaikių rinkimų, per kuriuos tikisi užsitikrinti daugumą parlamente.
Tačiau opozicija nenorėjo užtikrinti jam dviejų trečdalių balsų parlamente, kurių reikia pirmalaikiams rinkimams sušaukti, kol nepanaikinta „Brexit“ be sutarties grėsmė.
Britų parlamentarai pirmadienį vakare taip pat balsuos dėl B. Johnsono siūlymo gruodžio 12 d. surengti pirmalaikius rinkimus. Tam, kad šis pasiūlymas būtų patvirtintas, B. Johnsonui reikės užsitikrinti dviejų trečdalių parlamentarų palaikymą.
Pagal anksčiau nustatytą terminą JK turėjo palikti ES šį ketvirtadienį, tačiau nesugebėjus parlamente patvirtinti B. Johnsono susitarimo su ES, premjeras buvo priverstas prašyti dar kartą atidėti išstojimą.
Pirmalaikiai rinkimai
B. Johnsonas, per ES lyderių susitikimą spalio 17 dieną galiausiai pasiekęs „Brexit“ susitarimą, spaudė išstoti spalio 31-ąją. Tačiau jam dar reikia įtikinti skeptiškai nusiteikusius britų parlamentarus ratifikuoti išstojimo susitarimą, todėl iškilo galimybė Jungtinei Karalystei chaotiškai iškristi iš ES be sutarties ir patirti didelį ekonominį chaosą.
Šiuo metu premjeras išeities iš aklavietės – ir galimybės sustiprinti savo netvirtas pozicijas valdžioje – ieško reikalaudamas pirmalaikių rinkimų, per kuriuos tikisi užsitikrinti daugumą parlamente.
Tačiau opozicija nenorėjo užtikrinti jam dviejų trečdalių balsų parlamente, kurių reikia pirmalaikiams rinkimams sušaukti, kol nepanaikinta „Brexit“ be sutarties grėsmė.
Lauktas sprendimas atidėti „Brexit“ panaikina šią grėsmę, bet Paryžius norėjo, kad ES sostinės palauktų, kol bus aiškus JK rinkimų laikas.
Tačiau pirmadienį Europos diplomatai AFP sakė, kad nebelauks ir nedelsdami priims sprendimą, Didžiajai Britanijai sutikus, kad ji nebandys keisti išstojimo susitarimo.
„Pratęsimo sąlygos buvo apibrėžtos ir įtvirtintos, pirmiausia tuo, kad susitarimo nebegalima svarstyti iš naujo“, – Paryžiuje AFP sakė vienas prancūzų diplomatas.
Vėliau pirmadienį B. Johnsonas turi prašyti Bendruomenių Rūmų balsuoti dėl pirmalaikių rinkimų, kuriuos jis nori surengti gruodžio 12 dieną. Iki to laiko parlamentarai galėtų ratifikuoti jo „Brexit“ susitarimą.
Tačiau jis gali pralaimėti šį balsavimą, kaip ir du ankstesnius bandymus sušaukti rinkimus.
Jam reikia dviejų trečdalių parlamentarų paramos 650 vietų Bendruomenių Rūmuose, bet jis neturi net paprastos daugumos.
Pagrindinei opozicinei Leiboristų partijai nepatinka B. Johnsono „Brexit“ susitarimas. Partija sako, kad neparems rinkimų, kol nebus atšauktas ministro pirmininko grasinimas išstoti iš ES be sutarties.
Praėjus daugiau kaip trejiems metams po referendumo, kuriame 52 proc. britų nubalsavo už „Brexit“, o 48 proc. jam nepritarė, šalis ir parlamentas tebėra susiskaldę.
Išstojimo šalininkų kampanijai vadovavęs B. Johnsonas ministro pirmininko postą perėmė šių metų liepą, žadėdamas išvesti Britaniją iš ES spalio 31-ąją, kad ir kas nutiktų.
Tačiau parlamentarai sukilo prieš jo grasinimą nutraukti 46 metus trukusius ryšius su bloku be jokio susitarimo ir priėmė įstatymą, įpareigojusį ministrą prašyti Briuselio atidėti „Brexit“, jei jie nepriimtų jo suderėtų skyrybų sąlygų.