Naujas Briuselio parengtas tvaraus investavimo taisyklų rinkinys skirtas išgyvendinti „žaliojo smegenų plovimo“ taktiką ir lengviau demaskuoti investicijas, neatitinkančias tvarios politikos. Tai viena iš aktyviausių Europos Sąjungos pastangų skatinant aplinką tausojantį verslą ir nukreipiant didesnius pinigų srautus būtent tvariems projektams.
Taisykles planuota priimti anksčiau, tačiau atsiželgus į verslo atstovų pageidavimus taisyklių įsigaliojimo terminas buvoatidėtas iki šių metų kovo mėnesio. Investavimo sektorius tvirtina, kad 2021 metų kovą nustatytas terminas nerealistiškas atsižvelgiant į tai, koks didelis darbas laukia. Tik jeigu Briuselis nuspręstų sektoriui suteikti daugiau laiko, greičiausiai iki 2022 metų, skeptikai nuogąstauja, kad turto valdytojai vengtų imtis veiksmų.
Verslai neretai meluoja
Europos Komisija ir valstybių narių vartotojų teisių gynimo žinybos pasidalino verslų svetainių internete patikros rezultatus – šio procesas atliekamas kiekvienais metais siekiant nustatyti Europos Sąjungos vartojimo įstatymo pažeidimus interneto rinkose. Šiais metais pirmą kartą istorijoje patikra buvo koncentruota į „žaliąjį smegenų plovimą“ – tai praktika, kai verslai meluoja dėl aplinkos apsaugos darantys žymiai daugiau, nei iš tikrųjų.
Patikros metu buvo analizuojami „žaliojo smegenų plovimo“ pareikšimai iš įvairių verslo sektorių, pavyzdžiui, drabužių, kosmetikos priemonių ir namų apyvokos daiktų. Valstybių narių vartotojų apsaugos institucijos turėjo pagrindo manyti, jog 42 proc. atvejų teiginiai apie tvarų verslą buvo perdėti, klaidingi, klaidinantys ar netgi traktuojami kaip nesąžininga komercinė praktika (remiantis Europos Sąjungos teisės aktais).
„Žaliasis melas“ ėmė plisti vartotojams pradėjus intensyviai aktyviau rinktis aplinką tausojančią produkciją.
Europos Sąjungos teisingumo komisaras Didier Reyndersas teigia: „Vis daugiau žmonių nori žalesnio, aplinką tausojančio gyvenimo. Sveikinu verslus, kurie siūlo aplinkai draugiškus produktus ir paslaugas. Deja, ne visi elgiasi sąžiningai, atsiranda vartotojams meluojančių dėl rūpesčio aplinka. Europos Komisija pasiryžusi padėti vartotojams renkantis žalią, tvarų kelią ir kovoti su „žaliuoju smegenų plovimu“. Tai vienas iš praeitą rudenį priimtų Naujosios vartotojų dienotvarkės prioritetų“.
Svarbiausios stebėsenos išvados
- Vykdydama didesnio masto stebėseną, Europos Komisija ir vartotojų interesus ginančios institucijos detaliau pasidomėjo 344 įtarimų sukėlusiais teiginiais ir štai ką išsiaiškino:
- Daugiau nei pusė teiginių vartotojams nesuteikė pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti teiginių patikimumą.
- Daugiau nei pusė atvejų susiję su pardavėjo nenoru suteikti vartotojams pakankamai informacijos tam, kad būtų galima įvertinti teiginių patikimumą.
- 37 proc. atvejų teiginiuose – neaiškus ir pernelyg abstraktūs pareiškimai, pavyzdžiui, žodžiai „sąmoningas“, „ekologiškas“ ir „tvarus“, kuriais siekiama sudaryti realybės neatitinkantį įspūdį, kad produktas ar paslauga nekenkia aplinkai.
- 59 proc. atvejų pardavėjas nepateikia lengvai prieinamų savo teiginių įrodymų.
Įvertinus visus veiksnius, 42 proc. atvejų atsakingi pareigūnai turi pagrindo manyti, kad teiginiai yra klaidingi ar klaidinantys ir netgi prilygti nesąžiningai komercinei veiklai, kaip kad ją apibrėžia Direktyva dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos.
