Nors anksčiau svarbiausi postai būdavo skirstomi slapta, būdavo priimta tartis kuluaruose, šiuo metu kandidatai aršiai kovoja dėl svarbaus posto ir mėgina tartis su politinės mažumos grupėmis dėl aljansų. Didžiausia įtampa juntama tarp centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) atstovo Antonio Tajani ir Gianni Pittella iš kairiųjų politinių pažiūrų Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D), rašo „Politico“.

EPP politinei grupei vadovaujantis EP narys vokietis Manfredas Weberis apkaltino Liberalų ir Demokratų aljanso už Europą frakcijos (ALDE) kandidatą į pirmininkus Guy Verhofstadtą ir G. Pittella mėginant sunaikinti „sanitarinį kordoną”, pasitelkdamos kurį stambesnės proeuropietiškųjų politinių pažiūrų partijos užkirto kelią euroskeptikams, mėginusiems sustiprinti savo pozicijas EP vadovybėje.

Kandidatų į EP pirmininkus debatai

„Norėčiau aiškiai pasakyti, kad bet kuris, norintis suardyti susitarimą tarp proeuropietiškųjų jėgų, na, šios grupės yra atsakingos už tai, kad euroskeptikams ir radikalams leista daryti įtaką priimant sprendimus šioje institucijoje, - pareiškė M. Weberis. – Mes nenorime, kad šis planas pavyktų, todėl kovosime visomis įmanomomis priemonėmis tam, kad būtų užkirstas kelias.“

S&D frakcijai priklausantis EP narys iš Vokietijos Udo Bullmanas pavadino A. Tajani griežtų taupymo priemonių prezidentu, siedamas jį su fiskaline politika, kuri tokiose šalyse kaip Graikija ir Italija vertinama kaip smaugiantis antkaklis.

„A. Tajani – vedanti šviesa neoliberaliojoje politinėje šeimoje, pavertusioje griežtas taupymo priemones politine dogma visoje Europoje, - teigia U. Bullmanas. – „Senovinio režimo“ politikai, tokie, kaip jis, gina ir įgyvendina antisocialinę ekonomikos politiką, įklampinusią Europą į rimčiausią ekonominę ir socialinę krizę istorijoje.“

Europa vis dar ištikta brutalių griežto taupymo politikos padarinių, - konstatavo U. Bullmanas. – Mes, socialistai ir demokratai, norime naujos krypties Europai, kuri būtų paremta investicijomis, mokestiniu teisingumu ir socialine įtrauktimi.“

Štai tokia retorinė kova tarp EPP ir S&D frakcijų, kurių santykiai ES daugiau nei dešimtmetį buvo grįsti partneriškumu, dar prieš kelis mėnesius būtų neįsivaizduojama. Garbaus amžiaus EP veteranai linkę manyti, kad toks šių dienų politikavimas tėra fasadas, nes bet kuriuo atveju EP negali funkcionuoti be kartu dirbti galinčios daugumos koalicijos, kurią sudaro proeuropietiškos politinės grupės.

Akcentuodama šį aspektą ALDE atstovė EP narė iš Prancūzijos Sylvie Goulard neseniai pateikė siūlymą, kuriame akcentuojama būtinybė aktyviai derėtis ir netgi pasiūlė rinkimus, kurie pagal planą Strasbūre turi įvykti sausio 17 d., atidėti tam, kad susitarimas spėtų įgauti pavidalą. S. Goulard, savo kandidatūrą į EP pirmininko postą iškėlusi anksčiau, nei G. Verhofstadtas pats nusprendė kandidatuoti, paragino derėtis skaidriai.

„Egzistuoja didelė rizika, ypač vykstant slaptam balsavimui, kad pirmininkas bus išrinktas paprastosios daugumos, su ekstremistų parama“, - rašo S. Goulard. Akcentuodama, kad EP privalės pritarti bet kokiai „Brexit“ sutarčiai, ji pridūrė, kad norėdami išvengti ateityje pavojuje atsidursiančios ES tiesiog privalome rasti protingą sprendimą.

Vis tik aštrėjanti situacija neišvengiamai perša mintį dėl esminių pasikeitimų, kuriuos kažin ar partijų lyderiai galėjo numatyti 2014 m. rengdami slaptą susitarimą dėl valdžios pasidalinimo. Be to, iš dalies tai atspindi pasikeitusią situaciją EP, kurio reikšmingumas didžiąja dalimi dėl dabartinio EP pirmininko S&D atstovo Martino Schulzo aktyvaus asmenybės tipo akivaizdžiai yra išaugęs.

Nuo 1994 m. EP šiai frakcijai atstovaujantis vokietis M. Schulzas užėmė lyderiaujančias pozicijas 2003 m., kai tuometinis Italijos ministras pirmininkas Sivio Berlusconi, tuo metu pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybai, reaguodamas į M. Schulzo kritiką pasakė, kad jam tiktų prižiūrėtojo nacio vaidmuo filme apie koncentracijos stovyklas. M. Schulzas, 2012 m. gavęs EP pirmininko postą pagal tradiciškesnį politinį susitarimą Briuselyje, prieš du mėnesius manevravo, siekdamas šias pareigas išsaugoti beprecedentei trečiajai kadencijai, nors toks scenarijus ir pažeistų susitarimą dėl galios pasidalijimo susitarimo, pagal kurį šį kartą pirmininko kėdė turėtų atitekti EPP atstovui.

Tenka pripažinti, kad jo sprendimas iškeisti Briuselį į Bundestagą visiems, įskaitant ir jo kolegas S&D, buvo netikėtas – kelias varžytis dėl šio posto netikėtai tapo laisvas. Po tokio M. Schulzo sprendimo S&D lyderis iš Italijos Gianni Pittella išsižadėjo susitarimo dėl valdžios pasidalijimo ir pasitraukė iš didžiosios koalicijos, kuri pirmuoju smuiku griežė EP nuo 2014 m.

Nepaisant įsismarkavusios kovos, vis tik varžybų dėl pirmininko posto esmė – manipuliavimas skaičiais, todėl šį postą laimėti galima tik didžiosioms besivaržančiųjų grupėms pasiekus susitarimą. Skirtingai nuo rinkimų, vykstančių valstybėse, lemiamos reikšmės nebūtinai turi kandidato politinės pažiūros – kur kas svarbesniu aspektu gali tapti tai, ką jis ar ji gali pasiūlyti savo kolegoms.