„Nė vienas iš kandidatų nesurinko absoliučios daugumos balsų. Rengsime antrąjį turą“, – paskelbė kadenciją baigiantis Europos Parlamento vadovas Antonio Tajani.

Absoliučią daugumą šiuose rinkimuose sudaro 332 balsai.

Pirmajame ture daugiausiai balsų surinko italas Davidas-Maria Sassoli, iškeltas Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (325 balsai).

Pirmajame ture, be D. M. Sassoli, dalyvavo dar trys kandidatai: vokietė Ska Keller – Žaliųjų frakcija, ispanė Sira Rego – Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija, ir čekas Janas Zahradilas – Europos konservatorių ir reformistų frakcija.

Visi keturi kandidatai ketina varžytis antrajame rinkimų ture.

Jeigu nė vienam iš kandidatų per tris balsavimo raundus nepavyks užsitikrinti absoliučios daugumos balsų, ketvirto turo metu pirmininkui išrinkti pakaks paprastos daugumos balsų. Ketvirtame ture galės varžytis tik du daugiausiai balsų trečiajame etape surinkę kandidatai.

Balsavimas prasidėjo 9 val. (10 val. Lietuvos laiku). Jis vyksta kitą dieną po to, kai 28 Bendrijos šalių lyderiai po ilgo ir sunkaus derybų maratono Briuselyje pasiekė susitarimą dėl kandidatų į Europos Komisijos pirmininko ir kitus svarbius postus.

Antradienį naujos sudėties Europos Parlamentas susirinko į savo pirmąją sesiją, o trečiadienį per slaptą balsavimą turėtų išrinkti konservatoriaus iš Italijos Antonio Tajani įpėdinį.

751 vietą turintis Europos Parlamentas po gegužės rinkimų yra susiskaldęs labiau nei bet kada. Per rinkimus savo pozicijas reikšmingai sustiprino liberalai ir žalieji, taip pat kraštutiniai dešinieji ir euroskeptikai.

Europos Parlamento pirmininko postas yra vienas svarbiausių postų, kuriuos ateinančiomis savaitėmis išsidalins didieji Europos politiniai blokai. Naujo pirmininko kadencija truks pustrečių metų.

Visgi šis postas savo svarba neprilygsta Europos Komisijos pirmininko ar Europos Centrinio Banko vadovo pareigoms. Antradienį ES šalių lyderiai pasiūlė naująja Europos Komisijos pirmininke skirti dabartinę Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen, o Europos Centrinio Banko vadove – dabartinę Tarptautinio valiutos fondo vadovę Christine Lagarde. Tačiau jų kandidatūroms dar turi pritarti Europos Parlamentas.

Kol kas nežinoma, ar Europos Parlamentas paisys ES šalių lyderių pozicijos, kad pusę kadencijos pirmininko poste turėtų dirbti socialistų atstovas, kitą pusę – politikas iš A. Tajani Europos liaudies partijos (EPP).

Kad būtų išrinktas trečiadienį, kandidatas per slaptą balsavimą turėtų užsitikrinti absoliučią balsų daugumą. Jei to nepavyks padaryti per tris balsavimo raundus, ketvirto raundo metu pirmininkui išrinkti pakaks paprastos daugumos balsų. Ketvirtame raunde galės varžytis tik du daugiausiai balsų trečiajame etape surinkę kandidatai.