Dabar 38-erių metų Piratų partijos narys tapo skepticizmo simboliu, su kuriuo Pekinui teks rimtai susikibti, deklaruojant apie pagalbą pandemijos drebinamai Europai.
Čekijos Respublika buvo viena iš daugelio Europos šalių, pastarosiomis savaitėmis gaunančių viruso testų komplektus ir kitas medicinines atsargas iš Kinijos, kurios žemėje ir prasidėjo protrūkis.
„Tai nėra humanitarinė dovana ar pagalba, – kovo 27 d. naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė Z. Hribas. – Kinijos akimis, tai verslas.“
Tokios Z. Hribo nuotaikos vargu ar ką nors stebina. Kovo 10 dieną jis iškėlė Tibeto vėliavą virš miesto rotušės paminėti 1959 metais įvykusį tibetiečių sukilimą prieš Kinijos komunistų partijos valdymą.
Toks įžūliai drąsus žingsnis – simbolizuojantis grįžimą prie buvusio prezidento Vaclavo Havelo, rėmusio Dalai Lamą, politinės linijos, – žengtas jautriu Pekinui laiku: dėl koronaviruso pandemijos Europoje buvo įvedami pirmieji karantinai.
Pandemija sudrebino Kinijos diplomatines pastangas žemyne, tapusiame dėmesio centru vykdant prezidento Xi Jinpingo projektą „Viena juosta, vienas kelias“, kuriuo siekiama atkurti senovinius prekybos maršrutus Azijoje. Pastarosiomis savaitėmis Xi Jinpingo vyriausybė – įsitikinusi, kad koronaviruso protrūkis šalyje suvaldytas, – išsiuntė medicininių priemonių bei ligų ekspertų būrį į Europą, kur pandemija jau pražudė per 20 000 žmonių.
Nemažai šalių, pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu draugiškas Čekijos prezidentas Milosas Zemanas, mielai priėmė tokią paramą. Z. Hribas atstovauja kitai Čekijos ir Europos politinei stovyklai, skeptiškai vertinančiai Pekino pažadus ir strateginius tikslus.
„Tikrai labai norėčiau, kad būtume šalis, kuri nenukryps nuo žmogaus teisių tradicijos, – praėjusiais metais interviu „Bloomberg“ naujienų agentūrai sakė Z. Hribas. – Šalimi, kuri nenusigręš nuo neteisingumo aukų ir kartu išties pagalbos ranką.“
Z. Hribo veiksmai pakurstė piktus protestus Kinijoje, o kai jis užmezgė partnerystę su Taivano sostine Taibėjumi Šanchajaus municipalinė valdžia nutraukė ekonominius ryšius su Praha. Jeigu Praha ir toliau erzins Kiniją dėl Taivano, Sindziango ar Tibeto, Kinijos vyriausybė ir toliau taikys tvirtas atsakomąsias priemones, pareiškė Shi Yinshongas, Kinijos ministrų kabineto patarėjas ir Pekine esančio Renmino universiteto tarptautinių santykių profesorius.
„Čekijos Respublika, susidūrusi su koronaviruso iššūkiais, siekdama pagalbos iš Kinijos, pasirinko oportunistinį posūkį, tuo metu, kai tradicinės Europos sąjungininkės nesugeba net pačios apsiginti, – sakė Shi Yinshonas. – Kinija, kuri siekia projektuoti savo pasiekimus užsienyje, vykdo misiją siūlydama pagalbą.“
Tibeto klausimas
Čekai, kritiškai vertinantys Pekino pagalbą kovoje su koronaviruso protrūkiu, atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su 300 000 greitųjų testų, įsigytų iš Kinijos; anot sveikatos priežiūros institucijų, testai veikia tik tuomet, jeigu pacientai yra infekuoti bent penkias dienas, o maždaug trečdalis jų brokuoti. Kinija pareiškė, kad netikslius rezultatus galbūt lemia vartotojų klaidos, ir perspėjo nepolitizuoti problemų dėl sugedusios įrangos.
„Kinija atlieka savo, kaip atsakingos svarbios šalies, vaidmenį, o jos tauta geranoriškai ir nesavanaudiškai prisideda prie pasaulinės reakcijos, – pareiškė užsienio ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying, atsakydama į klausimą, ar Pekinas naudojasi savo teikiama pagalba, idant paveiktų visuomenės nuomonę ir palenktų savo pusėn. – Mano manymu, tokios pastangos yra vertos pagarbos, ne paniekos.“
Dar prieš Z. Hribui tampant meru 2018 metais, Prahos pozicija Kinijos atžvilgiu buvo derinama su šalies oficialia diplomatine pozicija, sutelkta į ekonominius ryšius. Dar anksčiau, prieš dvejus metus, kai šalyje lankėsi Xi Jinpingas, Čekijos policija slopino taikius protestus ir vertė žmones nukabinti iškeltas prie savo namų Tibeto vėliavas.
Dvišaliai santykiai tarp Kinijos ir Čekijos pasiekė kulminaciją 2015 metais, kai M. Zemanas kartu su Xi Jinpingu dalyvavo kariniame parade Pekine, minint 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. M. Zemanas buvo vienintelis ES valstybės vadovas, dalyvavęs šiame renginyje.
Z. Hribas, buvęs Piratų partijos sveikatos politikos ekspertas, puoselėja simpatijas demokratiškai valdomam Taivanui dar nuo 2005 metų, kai du mėnesius ten studijavo mediciną. Jo kabinete ant sienos kabo Taivano garbės piliečio sertifikatas. Nors jo pažiūroms pritaria nemaža dalis Prahos liberalių pažiūrų gyventojų, jos preištarauja Čekijos Respublikos „vienos Kinijos“ užsienio politikai.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pernai spalį pareiškė, kad Prahos miesto valdžia nuo pat 2018 metų „yra padariusi ne vieną klaidingą ėjimą ir pateikusi netinkamą informaciją svarbiais klausimais, susijusiais su esminiais Kinijos interesais, tokiais kaip Taivanas ir Tibetas.“
Įtampa tarp Prahos ir Kinijos vyriausybės pasiekė kritinį tašką 2019 metų sausį, kai Kinijos ambasadorius Zhangas Jianminas pareikalavo, kad Taivano atstovas būtų išvarytas iš Z. Hribo rengiamo priėmimo.
„Aš nepaklusau tokiam reikalavimui ir atsakiau jam, kad mes neišvarome svečių, kuriuos pakvietėme, – teigė Z. Hribas. – Tada ambasadorius pats išskubėjo iš salės.“
