Auditoriai nustatė, kad reikia labiau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu ir kad valstybės narės turi aktyviau dalyvauti, pavyzdžiui, skubaus perspėjimo sistemoje. Taip pat reikia gerinti interneto platformų stebėseną ir atskaitomybę ir įtraukti dezinformaciją į nuoseklią ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategiją – tokios strategijos šiuo metu nėra, teigiama Europos Audito Rūmų spaudos tarnybos pranešime.
„Bet kokie mėginimai piktybiškai tyčia pakenkti viešajai nuomonei ar ja manipuliuoti kelia didelę grėsmę pačiai ES. Be to, kova su dezinformacija yra didelis iššūkis, ir šioje kovoje ES turi nepaminti savo pagrindinių vertybių, pavyzdžiui, nuomonės ir saviraiškos laisvės, – teigė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Baudilio Tomé Muguruza. – ES kovos su dezinformacija veiksmų planas buvo aktualus tuo metu, kai buvo rengiamas, tačiau jis nėra išsamus. Rekomenduojame sustiprinti ES atsaką į dezinformaciją ir jį geriau koordinuoti.“
Dėl ES kovos su dezinformacija veiksmų plano įvyko teigiamų pokyčių, tačiau, anot auditorių, įvykdyti ne visi jo pažadai. Plane numatytos tinkamos priemonės, pavyzdžiui, klaidinančio turinio demaskavimas ir matomumo mažinimas, tačiau nuo 2018 m. jis nebuvo atnaujintas ar peržiūrėtas, nors dezinformacijos taktika, subjektai ir technologijos nuolat tobulėja. 2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė Europos demokratijos veiksmų planą, į kurį įtrauktos kovos su dezinformacija priemonės, bet tiksliai nepaaiškino, kaip jis susijęs su 2018 m. kovos su dezinformacija veiksmų planu. Auditoriai įspėja, kad, skirtingomis iniciatyvomis siekiant panašių tikslų, koordinavimas tampa sudėtingesnis ir padidėja neefektyvumo rizika.
Be to, ES kovos su dezinformacija veiksmų plane nenumatyta išsamių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad ES atsakas į dezinformaciją būtų gerai koordinuojamas, veiksmingas ir proporcingas grėsmės rūšiai ir mastui. Viena iš strateginių ES veiksmų plano priemonių buvo skubaus perspėjimo sistemos sukūrimas siekiant koordinuoti valstybių narių, ES institucijų ir kitų organizacijų, pavyzdžiui, NATO ir G 7, atsaką ir bendrus veiksmus. Auditoriai nustatė, kad sistema sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija, tačiau per ją nebuvo koordinuojamas bendras priskyrimas ir reagavimas, kaip buvo numatyta iš pradžių. Be to, valstybės narės neišnaudoja viso jos potencialo, pažymima Audito Rūmų spaudos tarnybos pranešime.
Auditoriai įvertino Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Strateginės komunikacijos skyriaus ir trijų jo darbo grupių – strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse, Vakarų Balkanuose ir Pietų kaimynystės šalyse darbo grupių – veiklą ir nustatė, kad jos pagerino ES pajėgumą prognozuoti dezinformaciją kaimyninėse šalyse ir į ją reaguoti. Vis dėlto auditoriai mano, kad šių darbo grupių įgaliojimai ir ištekliai turėtų būti peržiūrėti atsižvelgiant į naujas kylančias grėsmes. Duomenų bazė „EUvsDisinfo“, kuri yra pagrindinis Rytų kaimynystės darbo grupės produktas, padėjo didinti informuotumą apie Rusijos skleidžiamą dezinformaciją. Tačiau auditoriai kelia klausimų dėl jos nepriklausomumo ir pagrindinio tikslo, nes gali būti vertinama, kad joje pateikiama oficiali ES pozicija.
ES veiksmų planas taip pat buvo skirtas bendroje kovoje su dezinformacija dalyvaujančiam privačiajam sektoriui bei pilietinei visuomenei. Europos Komisija parengė Bendradarbiavimo su interneto platformomis praktikos kodeksą, kurį sudaro savanoriškos priemonės. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos pradžioje, remdamosi Praktikos kodeksu, platformos daugiau dėmesio skyrė iš autoritetingų šaltinių gautai informacijai. Tai buvo novatoriškas metodas. Vis dėlto auditoriai nustatė, kad juo nepavyko užtikrinti interneto platformų atskaitomybės už savo veiksmus ir jis nepaskatino jų svariau prisidėti prie aktyvios kovos su dezinformacija. Auditorių teigimu, nepasiektas ir informuotumo bei socialinio atsparumo didinimo tikslas. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad nėra gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategijos, kuri apimtų kovą su dezinformacija, o politika ir veiksmai, kuriais siekiama stiprinti žmonių gebėjimus naudotis žiniasklaidos ir komunikacijos priemonėmis, jas suprasti ir su jomis sąveikauti, yra fragmentiški. Auditoriai taip pat įžvelgia riziką, kad įsteigta nauja Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija gali nepasiekti savo tikslų.
