Naujoji sankcijų sistema leistų įšaldyti už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus atsakingų asmenų ir organizacijų turtą, taip pat uždrausti išduoti vizas tokiems asmenims. Tai galiotų tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams, kurie prie šių nusikaltimų prisidėjo fiziškai, finansiškai arba kitais sisteminės korupcijos būdais.

Europarlamentarai įsitikinę, kad sprendimai dėl asmenų ar organizacijų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo iš jo turėtų būti grindžiami aiškiais, skaidriais ir konkrečiais kriterijais bei tiesiogiai siejami su įvykdytu nusikaltimu. Jie ragina ES valstybes ir Europos Komisiją aktyviau bendradarbiauti ir dalintis informacija, taip pat sukurti Europos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą. Tai svarbu, kadangi būta nemažai atvejų, kai ES sankcijas pažeidė Europos bendrovės ar net ES valstybės.

Pasak europarlamentarų, tokia sistema sustiprintų ES pasaulinį autoritetą žmogaus teisių srityje, vadintis ji turėtų Rusijos mokesčių apskaitininko Sergejaus Magnickio, kuris, iškentęs nežmoniškas sąlygas ir kankinimus, 2009 m. mirė Maskvos kalėjime, vardu.

Ši siūloma sankcijų sistema įkvėpta JAV „Magnickio įstatymo“, kurį 2012 m. gruodį pasirašė JAV prezidentas Barackas Obama. Vadinamuosius „Magnickio įstatymus“ yra priėmusios Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV. Europarlamentarai ne kartą ragino ES mastu parengti panašią visuotinę sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus tvarką. Šis siūlymas įgavo pagreitį pernai lapkritį Nyderlandų iniciatyva, o šiuo metu dėl jo deramasi ES Taryboje.

Europarlamentarai taip pat remia Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano Claude'o Junckerio pasiūlymą neapsiriboti vieningu balsavimu ES Taryboje priimant bendrosios užsienio ir saugumo politikos sprendimus. Jie ragina ES valstybes sutikti, kad sprendimams dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus Taryboje pakaktų kvalifikuotos balsų daugumos.

Rezoliuciją palaikė 447 europarlamentarai, 70 - balsavo prieš, o 46 - susilaikė.

Jau kelis dešimtmečius sankcijos yra neatskiriama ES užsienio politikos priemonė. Šiuo metu 34 šalims taikoma daugiau kaip 40 skirtingų ES ribojamųjų priemonių. Du trečdaliai jų skirtos demokratijos ir žmogaus teisių tikslams įgyvendinti.