Žuvų pirkėjai turi žinoti, kur, kada ir kuo jos sugautos, tačiau vaizdo kameros neturi būti privalomos visuose žvejybos laivuose, įsitikinę europarlamentarai.
Europarlamentarų manymu, vartotojai turi žinoti, kada, kur ir kokiu įrankiu sugauta jų valgoma žuvis, įskaitant perdirbtus ir importuotus produktus. Remdamiesi strategija „nuo ūkio iki stalo“, jie ragina užtikrinti žuvies produktų atsekamumą maisto tiekimo grandinėje.
Nors Europos Komisija siūlė visuose žvejybos laivuose privalomai įrengti vaizdo kameras, skirtas fiksuoti sugaunamą laimikį, EP nariai siūlo šį įpareigojimą taikyti tik tiems ilgesniems nei 12 metrų laivams, kurių savininkai yra nusižengę arba linkę nusižengti. Jie taip pat norėtų skatinti savanorišką vaizdo kamerų įrengimą suteikiant papildomas žvejybos kvotas. Kartu EP ragina sukurti europinį pažeidimų registrą ir suvienodinti ES valstybėse taikomas baudas už žvejybos taisyklių pažeidimus. Parlamentas taip pat siūlo padidinti klaidų tolerancijos ribą apskaičiuojant tam tikrų rūšių žuvų laimikio svorį.
Siekdami kovoti su jūrų tarša, europarlamentarai pritaria Komisijos siūlymui įpareigoti visų žvejybos laivų įgulas pranešti atitinkamoms šalių institucijoms apie prarastus žvejybos įrankius. Be to, Parlamentas siūlo įpareigoti žvejus naudoti laivo padėtį jūroje fiksuojančius prietaisus, kurie padidintų saugumą.
Numatoma, kad naujiesiems reikalavimams įgyvendinti žvejams bus suteiktas ketverių metų pasirengimo laikotarpis.
Patvirtinęs savo poziciją (401 balsas už, 247 prieš, 47 susilaikė), Europos Parlamentas toliau derėsis dėl šių taisyklių su ES Taryba, sakoma EP informacijos biuro pranešime.
