Tai teigiama antradienį visuomeninės organizacijos - Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) - išplatintame laiške Europos Sąjungos, Baltijos jūros šalių ir Lietuvos premjerams.

Laiške primenama, kad iki Antrojo pasaulinio karo Vokietijai priklausęs Karaliaučiaus kraštas pagal 1945 metais pasirašytą Potdsdamo susitarimą atiteko Sovietų Sąjungai, tuo tarpu Rusijos jurisdikcijai jis perėjo, šiai šaliai pasiskelbus Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja.

Tačiau, kaip pabrėžiama laiške, tas pats sutarties skyrius nustatė, kad galutinį sprendimą dėl Karaliaučiaus priims būsima taikos konferencija.

Kadangi Potsdamo susitarimas nėra "galutinė tarptautinė sutartis", Rusija nėra Sovietų Sąjunga, MLRT tvirtinimu, Karaliaučiaus kraštą Maskva administruoja ne "de jure", bet tik "de facto" ir į šį kraštą neturi jokių teisių.

"Tam, kad sklerotinis pasaulis laikui bėgant patikėtų, jog Karaliaučiaus kraštas yra neatskiriama Rusijos dalis, Rusijos komunistai 1944-1949 metais įvykdė vietos gyventojų genocidą, baltiškos ir vokiškos kilmės krašto vietovardžius pakeitė rusiškais, kolonizavo ir militarizavo užgrobtą kraštą", - rašoma laiške.

MLRT ragina atkreipti dėmesį į tai, kad "už 1,5 tūkst. kilometrų nuo Maskvos esantis" Rusijos administruojamas Karaliaučiaus kraštas yra tapęs "karinę, ekologinę, kriminalinę bei epidemiologinę grėsmę keliančiu Baltijos jūros šalių kaimynu".

Kreipimesi siūloma visų pirma suinteresuotų valstybių konferencijoje išspręsti pagrindines Karaliaučiaus krašto problemas - nustatyti teisėtą šio krašto šeimininką, apibrėžti jo statusą - ir tik po to imtis visų kitų šio regiono klausimų.

Vykdydama ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitų metų sausį Lietuva panaikins vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams, o nuo 2003 liepos 1 dienos vizos bus reikalingos ir Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją automobiliais.

Rusija nuogąstauja, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši sritis taps izoliuota.

Pastaruoju metu Maskva suaktyvino politinį spaudimą ES, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.

Europos Komisijos atstovai yra pareiškę, kad dėl Kaliningrado srities būtina siekti sprendimo, kuris nepažeistų Lietuvos suverenumo ir neprieštarautų Šengeno sutarties reikalavimams.

Oficialusis Vilnius ne kartą yra atsiribojęs nuo kai kurių marginalinių Lietuvos politikų pretenzijų į Kaliningrado sritį.