Italijos populistų lyderis pirmadienį apkaltino E. Macroną ginant dezertyrus, kurie, anot M. Salvinio, mėgaujasi dekadentišku gyvenimo būdu Paryžiuje.
„Mes sudarinėjame sąrašą teroristų, kurie dešimtmečius nerūpestingai gyvena Prancūzijoje, skanaudami prancūzišką šampaną ir lankydamiesi Eifelio bokšte, - pirmadienį RTL radijui sakė Italijos vicepremjeras. – Tegu E. Macronas, į kurio asmeninius puldinėjimus aš nė neatsakau, į tai sureaguoja parsiųsdamas atgal į kalėjimą teroristus, nuteistus kalėti iki gyvos galvos, - tai būtų jo atsakymas italams, ne M. Salvini“.
Vicepremjeras galvoje turėjo dezertyrus, ieškomus Italijos valdžios institucijų, tarp jų - kraštutinių dešiniųjų „Red Brigades“ grupuotės nuteistus narius. „Pamatysime, ką Prancūzijos prezidentas nuspręs – ar būti Italijos draugu, ar toliau ginti nusikaltėlius“, - sakė jis.
ES parlamento rinkimams vis labiau primenant būsimą mūšio lauką tarp nacionalistų, tokių kaip M. Salvinis, ir proeuropiečių, tokių kaip E. Macronas , 41-ų metų Prancūzijos lyderis sekmadienį buvo įtrauktas į konfliktą, kai M. Salvini išvadino jį blogu prezidentu ir paragino jį atsistatydinti. E. Macronas sarkastiškai palinkėjo valdančiajai Italijos koalicijai „sėkmės“ agituojant prieš jį ir Prancūziją. „Italijos žmonės yra mūsų draugai, ir jie nusipelno vyriausybės, kuri būtų verta šalies istorijos, - Kaire žurnalistams kalbėjo E. Macronas. „Tegu Italijos tauta nusprendžia“, - atšovė Luigis di Maio, kitas Italijos vicepremjeras, kuris drauge su M. Salviniu kaunasi dėl populistų balsų.
Merkel pakeitimas
Tai tik vienas iš konfliktų, įkaitinusių populistų šalininkus tiek Italijoje, tiek užsienyje.
Anot Italijos užsienio ministro pavaduotojo Guglielmo Picchi, rinkimai galiausiai yra kampanija, kuria siekiama, kad M. Salvini pakeistų Vokietijos Angelą Merkel, kaip Europos politinės tvarkos kertinis akmuo. M. Salvini paskaičiavimais, jeigu populistai sėkmingai pasirodytų Europos Parlamento rinkimuose ir jeigu jo vadovaujama prieš migrantus nusistačiusi kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ užsitikrintų 30 proc. rėmėjų Italijoje, jis turėtų pakankamos įtakos formuoti savo darbotvarkę, teigia G. Picchi, buvęs „Barclays PLC.“ Investicinės bankininkystės ekspertas. Tam prireiktų beveik dvigubai tiek balsų, kiek „Lyga“ surinko per kovą rengtus visuotinius rinkimus, o kaip rodo apklausos, jo šansai to pasiekti yra realūs.
„Tuomet, lygiai kaip A. Merkel daugelį metų buvo Europos vedlė, tokiu pat vedliu taptų M. Slavinis, - interviu sakė G. Picchi, šiuo metu einantis Italijos užsienio ministro pavaduotojo pareigas. – Visiems teks kalbėtis su M. Salvini. Jo vadovavimas bus siejamas ne tik su Italija, bet ir su visa Europa“.
M. Salvini randa bendrų pozicijų su Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen , yra susitikęs su Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu, bando užmegzti ryšius su viena iš Vokietijos „Alternatyva Vokietijai (AfD) lyderių Alice Weidel, Švedijos demokratų vadu Jimmie‘u Akessonu ir Nyderlandų dešiniųjų populistu Geertu Wildersu.
Apklausos rodo, kad M. Salvini partiją palaikančiųjų gretos šoktelėjo iki daugiau nei 32 proc. ir viršija G. Picchi užsibrėžtą slenkstį; tuo tarpu per praėjusiais metais rengtus rinkimus jos tesudarė 17,4 procento.
Nors ES vyriausybės lyderiai turi plačius įgaliojimus, naujosios sudėties Europos įstatymų leidėjai turės tarti lemiamą žodį formuodami Europos Komisiją, aukščiausiąją ES vykdomosios valdžios instituciją, ir tokiu būdu turėti įtakos formuojamai politikai.
Tarp iškilusių kliūčių vardijami skirtingi Europos populistų partijų interesai ir sunkiai įveikiama Vokietijos ekonominė įtaka. Apklausos taip pat rodo, kad ES populistai greičiausiai laimės mažiau nei trečdalį Europos Parlamento vietų, teigia „JPMorgan“ ekonomistas Davidas Mackie‘is.
„Dėl nesugretinamo politinių partijų pobūdžio, bendros darbotvarkės nebuvimo ir Europos Parlamento įgaliojimų ypatumo, egzistuoja galimų populistų laimėjimų limitas“, - sakė D. Mackie‘is.
