Italijos Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) pranešė, kad galingas išsiveržimas įvyko antrą valandą ryto vietos laiku ir buvo jau dešimtas toks stiprus išsiveržimas nuo vasario 16 dienos, kai aktyviausias Europos ugnikalnis pradėjo demonstruoti įspūdingą galią, nuspalvindamas naktinį dangų oranžiniais ir raudonais atspalviais.

Griausmai girdėjosi visą naktį, o pelenai ir nedideli lavos akmenys sekmadienio rytą pabiro ant aštuonių kaimų Etnos šlaituose, tuo metu lava iš pietryčių kraterio lėtai tekėjo negyvenama ugnikalnio puse, kaip kad pastarąsias tris savaites, pranešė institutas.


Pelenų ir lavos stulpas sekmadienį pasiekė 10 000 metrų aukštį aukštį, teigia mokslininkai, stebintys vulkaninę veiklą.

Vietos gyventojai šlavė pelenus ir lavos akmenis nuo savo prieangių ir balkonų, o lauke pastatytus automobilius apdengė kilimais, antklodėmis ir kartono lakštais. Vėjai padėjo pelenus nešti į rytus, pranešė INGV.

Po pastarųjų išsiveržimų nebuvo pranešta apie jokius sužalojimus ar rimtus nuostolius. Geologiškai aktyvus Etnos ugnikalnis kartais tampa ypač triukšmingas ir dažnai išsiveržia, kaip ir pastaruoju metu.

Įpusėjus rytui, Etnos aktyvumas šiek tiek sulėtėjo, nes baigėsi lavos srautas, nors pelenai vis dar kilo iš pietryčių kraterio. Po kelių valandų vulkaniniai drebėjimai vėl sustiprėjo, sakoma INGV pranešime.

INGV mokslininkai teigia, kad nėra galimybės numatyti, kada šis dabartinis vulkaninio aktyvumo etapas galėtų nuslūgti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)