Tarptautinės moksleivių vertinimo programos (angl. „Programme for International Student Assesment“, PISA) tyrimai yra skirti vertinti 15-os metų amžiaus moksleivių gebėjimą pritaikyti savo įgūdžius ir žinias tikroviškoms užduotims spręsti skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) PISA tyrimus atlieka nuo 2000 m. Juose dalyvauja daugelis vidutinėmis ir aukštesnėmis pajamomis pasižyminčių šalių. Naujausi rezultatai buvo paskelbti antradienį.

Pagal 2016 m. PISA rezultatus, gamtos mokslų kategorijoje Estija užėmė trečią vietą, skaitymo kategorijoje Estija buvo šešta.

JK skiria gana daug lėšų švietimui, palyginti su didesnių šalių vidurkiu, tačiau šios mažos Baltijos valstybės išlaidos švietimui nėra labai įspūdingos. Estija tiesiog sutelkė dėmesį į kokybišką ankstyvąjį ugdymą.

Į darželį – nuo trejų metų amžiaus


Šalies sostinės Talino vaikų darželyje „Kelmikula“ verda gyvenimas. Kristin Talvik ir Elviros Uustalu vaikai yra vyriausioje grupėje (šešerių metų amžiaus). Tai reiškia, kad kitais metais, sulaukę septynerių, jie pradės lankyti mokyklą, todėl mamos tikisi, jog darželyje jų atžalos bus tinkamai paruoštos.

„Geri pagrindai – itin būtini, nes netrukus vaikas sužinos tiek daug naujų dalykų. Jam reikės užduoti klausimus mokytojams, kelti ranką, būti drąsiam, – sakė Kristin. – Svarbiausia, kad jis būtų pasiruošęs socialiniu požiūriu.“

Estijoje beveik visi vaikai pradeda lankyti darželį sulaukę trejų metų amžiaus ar net anksčiau. Vaikų darželiai yra mokami, suma apskaičiuojama pagal minimalų darbo užmokestį ir negali viršyti tam tikros sumos. K. Talvik ir E. Uustalu per mėnesį už vieną vaiką moka apie 80 eurų.

Pasiruošę mokytis


Darželinukai daugiausia mokosi žaisdami, tačiau vėliau pamažu įtraukiamas ir formalusis mokymas. E. Uustalu sako, jog ugdymas yra svarbus, tačiau „ne mažiau svarbu mokyti taip, kad vaikams patiktų“.

Štai kodėl Estija stengiasi suvienodinti visų vaikų žinias ir užtikrinti, kad kaip įmanoma daugiau vaikų būtų emociškai ir fiziškai pasiruošę mokytis.

Remiantis PISA rezultatais, tokiu būdu pasiekiamas mažesnis žinių skirtumas tarp turtingų ir neturtingų šeimų vaikų, kai jie sulaukia paauglystės.

„Kelmikula“ darželio vadovė Riina Lall sako, kad vaikams nustojus lankyti darželį jie nėra vertinami jokiais testais. „Vaikai gauna pasiruošimo mokyklai kortelę, kurioje aprašyti jų gebėjimai, raida ir tolesni tikslai.“

Ši metodika smarkiai skiriasi nuo kitų šalių, kur panašaus amžiaus vaikai (penkerių–septynerių metų) ruošiasi nacionaliniams testams. Iš pradžių jie atlieka fonikos testą, vėliau – standartizuotus skaitymo, rašymo ir matematikos testus.

Skaitymo, rašymo ir matematikos testų rezultatai nebenaudojami rengiant lyginamąsias lenteles, o nuo 2023 m. jie taps neprivalomi, bet kol kas šešerių ar septynerių metų vaikams neretai duodami ankstesnių metų testai, kad galėtų pasipraktikuoti.

Estijos švietimo sistema yra visiškai kitokia, tačiau, sulaukę 15-os metų amžiaus, estų moksleiviai žymiai lenkia JK mokinius visose PISA tyrimų kategorijose.

Kodėl Estija neskirsto vaikų pagal gabumus


Estijoje pagrindinis išsilavinimas įgyjamas mokykloje. Ją lankyti pradedama sulaukus septynerių, baigiama – 16-os. Kai kurie moksleiviai pasilieka ilgiau, kad geriau pasiruoštų tolesniems mokslams.

Rando Kuustik yra Talino Jakobo Westholmi gimnazijos direktorius. Gimnazija turi apie 80 darbuotojų ir beveik 1 000 moksleivių.

„Jei mokysi vaikus pagal skirtingą gebėjimų lygį, juos atskirsi. Kam tai daryti mokyklose?“ – stebėjosi jis.

Skirtingai nei vaikų darželių atveju, tėvai nieko nemoka. „Estijoje nemokamas mokslas iš tikrųjų yra nemokamas. Nereikia mokėti už vadovėlius, už priešpiečius mokykloje ar už mokyklinius autobusus.“

Šalies švietimo ir mokslo ministro teigimu, Estijoje švietimas visuomet buvo vertinamas, tačiau dabar reikia atsižvelgti ir į sparčiai augančią ekonomiką bei verslumą. „Šiandien turime savotišką tradiciją daug mokytis, šiuo atžvilgiu iš dalies primename Azijos šalis. Prie knygų praleidžiame išties nemažai valandų.“

Nenuostabu, kad tarp tėvų nesibaigia diskusijos, ar vaikams užduodama per daug namų darbų.