Šalis nuščiuvo 10 val. 30 min. – tuo pačiu laiku, kai lygiai prieš 100 metų įsigaliojo paliaubos tarp Estijos ir tuometės sovietinės Rusijos.
Per šias 100 minučių tylos visoje Estijoje gaudė bažnyčių varpai, tylą skrodė traukinių ir laivų signalai. Visoje šalyje Nepriklausomybės karo atminimo vietose buvo degamos žvakės ir dedami vainikai.
Estijos gynybos ministerija surengė atminimo ceremoniją prie pergalei Nepriklausomybės kare skirto monumento Taline. Renginys taip pat prasidėjo 100 sekundžių trukusia tyla, vėliau kalbas sakė gynybos ministras Juri Luikas, Talino realinės mokyklos ir Estijos korporacijų lygos atstovai.
Prezidentė Kersti Kaljulaid per atminimo ceremoniją Narvoje pareiškė, kad Estijos raktas į sėkmę yra jos žmonių valia, drąsa ir ryžtas.
„Mes visada turime prisiminti, kad Estija yra verta būti ginama, – sakė prezidentė. – Kad Estija turėtų būti ginama net nuo pranašesnių priešo pajėgų, net tokioje situacijoje, kuri gali pasirodyti beviltiška. Nes [Estijos] raktas į sėkmę yra mūsų pačių valia, drąsa ir ryžtas. Be to mes neturime užmiršti, kad Estijos gynyba, turint galvoje mūsų nedidelį dydį ir vietą, gali būti sėkminga tik su mūsų sąjungininkų ir draugų pagalba.“
„Santykių su sąjungininkais palaikymas reikalauja visų politikų, diplomatų ir kariškių darbo ir pastangų. Šiuo požiūriu per pastaruosius 100 metų laikas nieko nepakeitė. Be sąjungininkų mes nebūtume iškovoję pergalės Nepriklausomybės kare. Be sąjungininkų mes neapsieisime ir šiandien, kai Narvos Petro aikštėje Pirmosios pėstininkų brigados kariai stovi vienoje rikiuotėje su britų kariais“, – pridūrė prezidentė.
1920 metų sausio 3 dieną 10 val. 30 min. tarp Estijos ir tuometės sovietinės Rusijos įsigaliojo paliaubos, trukusios iki vasario 2 dienos, kai buvo pasirašyta Tartu taikos sutartis. Ši sutartis oficialiai užbaigė Nepriklausomybės karą, prasidėjusį 1918 metų lapkričio 28 dieną, kai bolševikų vadovaujamos Rusijos pajėgos įsiveržė į pasienyje esančią Narvą.
Paliaubos užbaigė 402 dienas trukusius karo veiksmus. Per 1918–1920 metų karą Estija neteko daugiau nei 6 tūkst. žmonių, iš kurių maždaug 4 tūkst. žuvo kovos lauke.
Nepriklausomybės kare kritusiųjų atminimo renginius organizavo Estijos šimtmečio minėjimo iniciatyvinis komitetas, Gynybos ministerija, savanoriškoji krašto apsaugos organizacija „Kaitseliit“, Estijos bažnyčių taryba, Evangelikų liuteronų bažnyčia, savivaldybės ir kitos institucijos.
2017 metų balandį prasidėję Estijos šimtmečiui skirti renginiai truks iki 2020 metų vasario 2 dienos, kai bus minimos Tartu taikos sutarties pasirašymo šimtosios metinės.