Rusija ir Baltarusija rugsėjį ketina surengti jungtines karines pratybas, kurios, anot kai kurių Aljanso sąjungininkų, pritrauks daugiau nei 100 tūkst. karių. Yra informacijos apie planuojamus branduolinės ginkluotės mokymus. Ekspertai sako, kad tai bus didžiausi kariniai manevrai nuo 2013 metų.
Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna sako, kad jo valstybė ir kitos NATO narės turi žvalgybinės informacijos, kad Maskva svarsto galimybę, pasibaigus pratyboms „Zapad 2017“, palikti savo karių Baltarusijoje. Tokią išvadą perša ir viešai prieinami duomenys apie Rusijos ir Baltarusijos susisiekimą traukiniais.
Estijos gynybos ministras remiasi duomenis apie planus į Baltarusiją pasiųsti 4 tūkst. vagonų, kuriais būtų į kaimyninę valstybę gabenami kariai ir įranga. Yra nemenka tikimybė, kad Rusija artimiausios sąjungininkės teritorijoje ketina steigti savo karinį postą.
„Rusijai kariai, vykstantys į Baltarusiją, gauna bilietą į vieną pusę“, – „Reuters“ sakė M. Tsahkna.
„Tai nėra mano asmeninė nuomonė, aiškinamės, kaip Rusija rengiasi „Zapad“ pratyboms“, – prieš susitikimą su Europos Sąjungos gynybos ministrais sakė Estijos gynybos ministras.
Į „Reuters“ užklausą šiuo klausimu Rusijos gynybos ministerija kol kas neatsakė. Maskva neigia bet kokius planus, keliančius grėsmę NATO, ir sako, kad būtent Jungtinių Valstijų vadovaujamas aljansas rizikuoja pakenkti stabilumui Rytų Europoje. Kremlius nepatikslina ir kiek karių dalyvaus kariniuose manevruose „Zapad 2017“.
„Mes matome, ką jie daro kitoje Europos Sąjungos-NATO pusėje. Pasibaigus „Zapad“, Rusijos kariai gali ten ir pasilikti“, – pridūrė Estijos gynybos ministras ir pabrėžė, kad Talinas savo nuogąstavimais pasidalino su sąjungininkais Baltijos regione ir NATO. Jis teigia, kad Maskva Baltarusijoje gali palikti tūkstančius karių.
Jeigu tokie spėjimai pasitvirtins, prie sienos su Lenkija, Lietuva, Latvija gali būti sutelktos gausios Rusijos pajėgos – panašiai po Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos Baltijos regione savo pozicijas stiprino NATO.
Pasitikėjimo klausimas
Šiais metais planuojamų „Zapad“ (jų pradžia – dar sovietiniai laikai, kai buvo bandomos naujos ginkluotės sistemos) pratybų mastas įvardijamas kaip vienas iš įkyriausių NATO galvos skausmų. Diplomatai vienbalsiai tvirtina, kad šie karo žaidimai jokiai būdais nėra vien karinės pratybos.
Ankstesnėse tokio didelio masto karinėse pratybose 2013 metais vyko mokymai specialiosioms pajėgoms, išbandytos didesnio nuotolio raketos ir bepiločiai. Visa tai vėliau Rusijai pasitarnavo aneksuojant Krymą, remiant separatistus Rytų Ukrainoje ir galiausiai intervencijai Sirijoje, sako NATO diplomatai.
Rusija, širstanti dėl NATO plėtros į Rytus, teigia, kad jos pratybos yra atsakas į 4 tūkst. karių naujas NATO atgrasymo pajėgas, kurios jau nuo birželio pradės rotaciją Baltijos ir Lenkijos regione.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu dar sausį sakė, kad „Zapad 2017“ pratybose „bus atsižvelgiama į situaciją, susijusią su NATO veiklos suaktyvėjimu prie Rusijos ir Baltarusijos sienų“, ministrą citavo Rusijos žiniasklaida.
Pratybos, vienu metu vyksiančios ir Rusijoje, ir Baltarusijoje, skirtos jungtinio planavimo, strategijų derinimo, taktikos ir veiksmų koordinavimo įgūdžiams gerinti, sakė S. Šoigu.
„Ateityje mes planuojame stiprinti praktinę tokių pratybų pusę, reaguodami į besikeičiančias užsienio politikos realijas“, – pridūrė S. Šoigu, akivaizdžiai kalbėdamas apie NATO plėtrą, į kurios procesą netrukus įsitrauks ir Juodkalnija.
Vyriausias JAV pajėgų Europoje vadas paragino Rusiją į pratybas įsileisti užsienio stebėtojų ir taip nuraminti Baltijos regiono valstybes.
Paklaustas apie galimus Maskvos motyvus palikti savo pajėgų Baltarusijoje, Estijos gynybos ministras sakė: nemenka tikimybė, kad visa tai susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaip stipraus lyderio įvaizdžiu ir poreikiu stiprinti su po Krymo aneksijos sunerimusią Baltarusiją.
„Kitais metais Rusija rinks prezidentą, tad V. Putinui Rusijos žmonėms reikia įrodyti, koks jis stiprus. Be to, tai pasitikėjimo su Baltarusija klausimas“, – teigia M. Tsahkna.
Vakarai pastaruosius dvejus metus nori pagerinti santykius su Baltarusija, netgi panaikino dalį sankcijų. Nepaisant to, Minskas ir Maskva ir toliau išlieka sąjungininkai, Baltarusija priklauso Eurazijos prekybos blokui. Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas pritaria Rusijos požiūriui, jog NATO kelia grėsmę bei apkaltino Ukrainą bandymais suartėti su Vakarais keliant įtampą.