Estija yra vienintelė NATO narė, neturinti ratifikuotos sienos sutarties su Rusija. Abi šalys visai neseniai – šį pavasarį – susikibo dėl 1920 metų sutarties, nustatančios Rusijos ir Estijos sieną, kurią Talinas vadina savo gimimo liudijimu, o Maskva laiko negaliojančia.

„Mes nenorime gabalėlio Rusijos teritorijos. Norime tik susigrąžinti savąją. Rusija aneksavo apie penkis procentus Estijos teritorijos“, – „Facebook“ rašė Estijos parlamento pirmininkas Hennas Polluaasas.

„Estijos teritorijų aneksija nesiskiria nuo Krymo okupacijos ir aneksijos“, – antradienį sakė H. Polluaasas.

Kaip rašo themoscowtimes.com, H. Polluaasas reagavo į Rusijos užsienio reikalų ministerijos diplomato Sergejaus Beliajevo komentarus – šis sakė, kad Maskva sienos sutartį ratifikuos tik tuo atveju, jei Estija atsisakys savo teritorinių pretenzijų.

Kremlius H. Polluaaso replikas pavadino nepriimtinomis.

„Laikome tai nepriimtinu dalyku ir negalime su tuo susitikti“, – žurnalistams pareiškė rusų prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, kaip šiuos reikalavimus vertina Kremlius.

H. Polluaasas pareiškė, kad norint ratifikuoti įstrigusį dvišalį pasienio susitarimą Maskva turi pripažinti Estijos teritoriją remdamasi 1920 metų Tartu taikos sutartimi. Pagal tą sutartį sovietinė Rusija pirmoji pripažino Estijos valstybės nepriklausomybę ikikarinių sienų teritorijoje.

Rusija Tartu taikos sutartį laiko teisinės galios neturinčiu istoriniu dokumentu ir mano, kad jo pripažinimas leistų Talinui reikšti tolesnes teritorines pretenzijas.

H. Polluaasas kaip tik pareiškė, kad Maskva turi grąžinti jo šaliai „aneksuotas teritorijas“. Jis pabrėžė, kad Rusijos ir Estijos siena nustatyta Tartu taikos sutartimi.

„Visos valstybės pripažino Estiją atsižvelgdamos būtent į tokias sienas. Pažanga dėl pasienio sutarties gali būti pasiekta tik pripažinus Tartu taikos sutartį ir ja nubraižytas sienas, jų atkūrimas iš Rusijos pusės“, – pareiškė estų parlamento pirmininkas.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau prieš daugelį metų atmetė galimybę derėtis su Baltijos šalimis dėl kokių nors teritorinių klausimų.

Tokį pareiškimą jis padarė dar 2005 metais, kalbėdamas apie Latvijos išsakytus teritorinius priekaištus dėl Pytalovo srities Rusijos rytuose.

Šia proga jis per susitikimą su laikraščiu „Komsomolskaja pravda“ ištarė savo žinomą frazę: „Ne Pytalovo sritį jie gaus, o nugaišusio asilo ausis“.

Dėl šių nesutarimų neatrodo panašu, kad Talinas artimiausiu metu ratifikuotų sutartį, antradienį, cituodamas S. Beliajevo replikas, sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Estijos premjeras Juri Ratas gegužę pareiškė, kad Estija turi atsižvelgti į dabartines politines realijas ir esamą de facto sieną.

„Suprantama, privalome atsižvelgti į Tartu sutarties aspektus, tačiau taip pat turime atsižvelgti ir į realią situaciją, kuri yra dabar, 2019 metais“, – tuomet kalbėjo J. Ratas.

Estijos santykiai su Maskva nuo Sovietų Sąjungos griūties 1991-aisiais yra įtempti. 2005-aisiais Rusija atmetė panašią sutartį, nes Estijos įstatymų leidėjai įtraukė preambulę, kurioje minima Baltijos šalies nepriklausomybė nuo 1918 iki 1940 metų ir jos patirta sovietinė okupacija 1940–1941 ir 1944–1991 metais. Rusija pareiškė, kad šalies parlamentui toks dalykas būtų nepriimtinas.

Rusija prieštaravo tam, ką ji vadina nesąžiningu Estijos elgesiu su 25 procentais etninių Rusijos gyventojų, ir tvirtino, kad rusakalbiai patiria diskriminaciją mokyklose ir norėdami įgyti pilietybę.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid šį pavasarį nuvyko į Rusiją ir užbaigė devynerius metus trukusį laikotarpį, per kurį nevyko aukščiausio lygio susitikimai tarp Baltijos šalių prezidentų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Tuometinis Rusijos premjeras ir tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas iki tol pastarąjį kartą su Baltijos šalių lyderiais buvo susitikę 2010-aisiais.