Kaip rašo „Reuters“, šis sprendimas reiškia esminį pokytį – NATO ne vieną dešimtmetį nematė reikalo rengti plataus masto gynybos planų, dalyvaudama mažesniuose karuose Afganistane ir Irake, ir buvo tikra, kad posovietinė Rusija nebekelia egzistencinės grėsmės.
„Esminis skirtumas tarp krizių valdymo ir kolektyvinės gynybos yra toks: ne mes, bet mūsų priešas nustato datą, – teigė admirolas Robas Baueris, vienas iš NATO aukščiausiųjų karinių pareigūnų. – Turime ruoštis tam, kad konfliktas gali kilti bet kuriuo metu.“
Bendrais bruožais apibrėžusi savo regioninius planus, NATO taip pat pateiks gairių šalims, kaip pagerinti savo ginkluotąsias pajėgas ir logistiką.
„Sąjungininkai tiksliai žinos, kokių pajėgų ir pajėgumų reikia, įskaitant kur, ką ir kaip dislokuoti“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie itin slaptus dokumentus, kuriais, kaip ir Šaltojo karo metais, tam tikroms pajėgoms bus pavesta ginti konkrečius regionus.
Be to, Aljansas nebesiruošia plataus masto branduoliniam karui su Rusija ir jos sąjungininkais, kurių daugelis šiandien priklauso NATO, nurodė NATO Jungtinių sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės (SHAPE) istorikas Ianas Hope’as.
Nepaisant to, internetas, dronai, ultragarsiniai ginklai ir spartus informacijos srautas pateikia naujų iššūkių.
„Gera žinia yra ta, kad mes kalbame apie mūšio lauko skaidrumą. Galybė palydovų ir žvalgybinės informacijos mums leidžia pamatyti bręstančią krizę, – sakė SHAPE štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Hubertas Cottereau. – Kalbant apie Ukrainą, visus rodiklius turėjome gerokai iš anksto.“
Skaidrumas yra viena iš priežasčių, kodėl NATO, priešingai nei reikalauja Baltijos šalys, nemato neatidėliotinos būtinybės padidinti karių skaičių rytuose.
