„Europos Komisija skyrė 200 000 eurų humanitarinę pagalbą Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC). Šis finansavimas yra dalis bendro ES įnašo į IFRC pagalbos nelaimės atveju fondą. Šiuo neatidėliotinu ES finansavimu bus remiama IFRC ir jos nacionalinė bendruomenė – Baltarusijos Raudonasis Kryžius – teikti labai reikalingai humanitarinei pagalbai, įskaitant maisto produktus, higienos rinkinius, antklodes ir pirmosios pagalbos vaistinėles“, – sakoma pranešime.

Be to, kaip nurodyta pranešime, ES išskyrė dar 500 tūkst. eurų humanitarinės veiklos finansavimui ir šiuo metu palaiko ryšius su savo humanitarinės pagalbos organizacijomis partnerėmis dėl šių lėšų panaudojimo.

Pagalbos ir krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius pareiškė, kad ES remia savo humanitarines partneres, kad padėtų migrantams pasienyje ir kitose Baltarusijos vietose.

„Raginu humanitarinėms organizacijoms abiejose pusėse [suteikti] nuolatinę prieigą, kad būtų pasiekta ši didelė pabėgėlių ir migrantų grupė ir jiems būtų suteikta skubi pagalba“, – sakė jis.

Pranešime taip pat pabrėžta, kad Europos Komisija yra pasirengusi skirti papildomą humanitarinės veiklos finansavimą reaguodama į aiškiai įvardytus humanitarinius poreikius, jei humanitarinės pagalbos organizacijų galimybės Baltarusijoje toliau gerės.

Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi lapkričio 8 dieną, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į Europos Sąjungą. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.

Latvija, Lenkija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais pastebi gerokai išaugusius nelegalių migrantų, bandančių per Baltarusiją patekti į ES teritoriją, srautus. Bendrija kaltina Baltarusiją dėl pasienyje susidariusio chaoso, nes ji nebeįsileidžia migrantų iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių, nepatekusių į Europos Sąjungos valstybes.

Baltijos šalys ir Lenkija kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Šią poziciją palaiko ir Europos Komisija.