Briuselis prašo ETT laikinai suspenduoti 2019 metais Lenkijos priimtą įstatymą, kol bus paskelbta galutinė nutartis.
Europos Sąjungos teisingumo komisaras Didier Reyndersas per spaudos konferenciją sakė, jog Europos Komisija „mano, kad šis įstatymas pažeidžia teismų nepriklausomumą Lenkijoje ir yra nesuderinamas su Sąjungos teisės viršenybe“.
Toks žingsnis žengtas EK stengiantis priversti Lenkiją ir Vengriją vėl laikytis linijos, kurią Briuselis vadina Europos demokratinėmis normomis.
EK abi šias vyriausybes kaltina nepriklausomos žiniasklaidos varžymu ir tuo, kad jų vykdomomis reformomis iš esmės pašalinami teisėjai, kurių sprendimai gali neatitikti valdančiųjų požiūrio.
Pernai vasarį įsigaliojusiu Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymu teisėjams neleidžiama perduoti teisinių klausimų Europos Teisingumo Teismui ir sukuriama institucija, kuri sprendžia dėl teisėjų nepriklausomumo neatsižvelgdama į ES teisę.
Šiuo įstatymu taip pat įkurta „drausminimo kolegija“ Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams prižiūrėti, turinti galią panaikinti jų neliečiamybę, kad juos būtų galima persekioti baudžiamąja tvarka, ar sumažinti jų atlyginimus.
„Komisijos nuomone, tuo rimtai kenkiama teismų nepriklausomumui ir prievolei užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą, taigi, ir bendrai ES teisei“, – sakoma EK pareiškime.
EK nurodo, kad ragins ETT suspenduoti šį 2019 metų teismų sistemos reformos įstatymą, drausminimo kolegiją ir sprendimus dėl teisėjų neliečiamybės.
Lenkijos vyriausybė trečiadienį sakė, kad nėra „teisinio ar faktinio pateisinimo“ EK sprendimui dėl Lenkijos reformos kreiptis į ETT.
„Europos Komisijos prašymas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui neturi teisinio ar faktinio pateisinimo. Su teismų sistema susijusių klausimų reguliavimas yra išskirtinai nacionalinė sritis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.
Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pateikė užklausą savo šalies Konstituciniam Tribunolui, prašydamas išaiškinimo, ar Lenkijos konstitucinė teisė yra viršesnė už ES teisines normas.
Ilgas mūšis
EK, pagal ES sutartis turinti „užtikrinti teisės viršenybę“, pažeidimo svarstymo procedūrą prieš Lenkiją pradėjo 2017 metais, kai dabartinis įstatymas dar nebuvo priimtas.
Nuo to laiko šis klausimas eskaluojamas teisiniais kanalais, o būsima ETT byla yra seniai laukta kulminacija.
Kitos ES šalys ir Europos Parlamentas nori susieti ES pagalbos dėl pandemijos pinigus su tuo, kaip šalys narės laikosi teisinės valstybės principų.
Tačiau Lenkija ir Vengrija sudarė paktą, apsaugantį jas nuo tokios priemonės. Abi šalys nori, kad šis ES teismas nuspręstų dėl tokio su sąlygomis susieto mechanizmo teisėtumo.
M. Morawieckis tvirtina, kad jo šalis priešinasi stipresniųjų ES šalių „oligarchijai“ ir kad ant kortos pastatytas Lenkijos „suverenumas“.
EP ragina imtis veiksmų apsaugoti mažumas ir teisinę valstybę Lenkijoje
Nepagarba teismų nepriklausomumui ir LGBTI asmenų teisėms yra svarūs įrodymai, jog Lenkijoje pažeidžiamos ES vertybės, pernai pareiškė Europos Parlamentas (EP). Rezoliucijoje jis reiškia susirūpinimą dėl teisėkūros ir rinkimų proceso, taip pat teismų nepriklausomumo ir pagrindinių teisių.
Už šią rezoliuciją balsavo 513 EP narių, prieš – 148, o susilaikė 33. EP nariai labai apgailestauja, kad padėtis itin pablogėjo nuo to laiko, kai 2017 m. Europos Komisija pradėjo 7 straipsnio procedūrą prieš Lenkiją. Jie ragina Tarybą ir Komisiją „vengti siaurai aiškinti teisinės valstybės principą“ ir naudotis visomis ES sutarties 7 straipsnyje numatytomis galimybėmis, atsižvelgiant į esamus pažeidimų įrodymu