Serbija ir Juodkalnija, jau pradėjusios stojimo derybas, galės toliau derėtis pagal senąją tvarką, bet jų pietinėms kaimynėms teks peržiūrėti kai kuriuos skyrius, kurie, jų manymu, jau buvo uždaryti.
Šis planas laikomas bandymu nuraminti Prancūziją, kuri blokavo Albanijos ir Šiaurės Makedonijos įstojimą, nors Europos Komisija abi šias šalis buvo pripažinusi atitinkančiomis kriterijus stojimo deryboms pradėti.
Iki šio mėnesio pabaigos Briuselis paruoš ataskaitą apie Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pasiektą pažangą. ES nori gegužės pabaigoje vyksiančiame Vakarų Balkanų šalių viršūnių susitikime patvirtinti, kad šalių ateitis yra narystė Bendrijoje.
Tačiau kai kurios ES sostinės, ypač Paryžius, ir toliau lieka gana skeptiškos. Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin pasveikino Europos Komisijos pasiūlymą, bet perspėjo, kad niekas nevyks „automatiškai“.
„Norint pradėti stojimo derybas mums reikia dviejų dalykų, – sakė ji naujienų agentūrai AFP po EK pranešimo. – Pasiūlymui turi vienbalsiai pritarti visos 27 valstybės narės – ir be jokio sušvelninimo“.
„Ir dar mums reikia pamatyti realiai vykdomas reformas, kurių prašoma iš Albanijos ir Šiaurės Makedonijos. Kas yra padaryta ir ką dar reikia padaryti“, – sakė ji.
Kaip rodo Europos Komisijos trečiadienį paskelbtas pasiūlymo projektas, stojimo derybas būtų galima „sustabdyti tam tikrose srityse... arba suspenduoti visas“, o jau uždaryti derybų skyriai galėtų būti „vėl atidaryti arba pradėti iš naujo“.
„Bendra ateitis“
Europos Komisijos pasiūlymu nekeičiami pagrindiniai teisiniai ir demokratiniai standartai, kuriuos kandidatės iš Balkanų turi atitikti, kad galėtų pradėti stojimo derybas.
Tačiau projekte „Prisijungimo proceso stiprinimas: patikima ES perspektyva Vakarų Balkanams“ raginama užtikrinti lyderių Europos Sąjungoje ir už jos ribų „stipresnį politinį vadovavimą“.
Į ES įstoti norinti šalis turi pademonstruoti, kad jos kandidatūra „nejuda autopilotu, ir privalo atspindėti aktyvų visuomenės pasirinkimą... pasiekti ir gerbti aukščiausius Europos standartus bei vertybes“.
„Lygiai taip pat valstybių narių įsipareigojimas dėl bendros ateities su Vakarų Balkanais, kaip visateisėmis Sąjungos narėmis, yra reikšmingas politinis, o ne paprasčiausiai techninis reikalas“, – sakoma projekte.
Europos Komisija tikėjosi, kad Šiaurės Makedonijai ir Albanijai bus leista pradėti stojimo derybas praėjusį birželį, bet Prancūzija ir dar kelios valstybės tam nepritarė.
Netikėčiausias buvo Šiaurės Makedonijos atstūmimas, nes siekdama užbaigti savo nesutarimus su Graikija Skopjė ryžosi skausmingam oficialaus šalies pavadinimo keitimo procesui, tikėdamasi, kad tai užtikrins jai derybų su ES pradžią ir atvers kelią narystei NATO.
Tačiau daugelis Paryžiuje laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos plėtra buvo per daug greita, ir Bendrija priėmė per daug neturtingų valstybių, kurių socialinė, teisinė ir demokratinė raida buvo per maža.
Tai neatitinka prezidento Emmanuelio Macrono labiau integruotos ir aiškią valdymo struktūrą turinčios Europos vizijos.
„Jeigu norime galingos Europos, ji turi judėti greičiau ir būti labiau integruota. Tai nesuderinama su plėtros proceso pradėjimu jau dabar“, – spalį E. Macronas sakė žurnalui „The Economist“ .
E. Macronas taip pat buvo skeptiškas dėl Vakarų Balkanų. Jis teigė, kad Bosnija yra „tiksinti bomba“, kuriai grėsmę kelia iš Sirijos grįžtantys islamistai kovotojai.
„Turime pertvarkyti priėmimo į ES procedūros, jos nebėra tinkamos. Jos nėra strateginės. Jos nėra politinės, (yra) per daug biurokratinės ir neatšaukiamos“, – sakė jis žurnalui.
Pristatydamas siūlomą reformą ES plėtros komisaras Oliveris Varhelyi patikino, kad regiono religinis ir demografinis kriterijus nėra svarbus.
Pasak O. Varhelyi, Komisijos išvados, kad Skopjė ir Tirana yra pasirengusios pradėti stojimo derybas, „tebegalioja“, bet jų ataskaita bus atnaujinta, atsižvelgiant į šalių „naujausius pasiekimus“.