Valdančiosios partijos lyderiui Jaroslavui Kaczynskiui buvusio ministro pirmininko Donaldo Tusko sugrįžimas šią vasarą vadovauti Lenkijos opozicijai ir vėl įžiebė giliai asmeninį priešiškumą. Tas priešiškumas susijęs ne tik su ilgametėmis kovomis dėl rinkėjų simpatijų, bet ir su jo brolio dvynio mirtimi.
Tai, kaip galiausiai susiklostys pastarųjų dienų situacija, suformuos būsimą šalies poziciją – šalies, kuri ne kartą pykosi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir dabar rizikuoja trijų dešimtmečių harmonija su savo didžiausia sąjungininke kitapus Atlanto, Vašingtonui griežtai sukritikavus naują Lenkijos žiniasklaidos įstatymą, keliantį grėsmę JAV valdomam transliuotojui.
J. Kaczynskis stengiasi ir toliau išlaikyti valdžią savo rankose, silpnėjant valdančiajai koalicijai ir atgimstant D. Tusko valdomai opozicijai. Kiti rinkimai įvyks tik 2023 m. pabaigoje, tačiau praradusi mažesnės partijos paramą dėl žiniasklaidos įstatymo, J. Kaczynskio „Teisė ir teisingumas“ parlamente dabar turi mažumą ir yra labiau priklausoma nuo antieuropietiškų jėgų.
Tuo tarpu gyventojų apklausos rodo, kad D. Tusko „Pilietinė platforma“ nuo jo sugrįžimo šoktelėjo apie 10 procentinių punktų iki maždaug 25 proc. – pakankamai, kad laimėtų valdžią, jei sujungs jėgas su kitomis opozicinėmis grupėmis. Tuo tarpu „Teisė ir teisingumas“ nusmuko iki 33 proc.
Pasak buvusio Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio, dėl to yra dar svarbiau kontroliuoti naratyvą. Naujienų kanalas, atsidūręs ginčo su JAV centre, valdančiosios partijos narių yra pravardžiuojamas „Tuskvizija“. Santykiai su JAV taptų šalutine vidaus konflikto padaryta žala.
„Kaczynskis jaučia, kad artėja jo valdymo pabaiga, – sakė B. Komorowskis, kurio prezidentavimas tęsėsi nuo 2010 iki 2015 m., kai D. Tuskas buvo valdžioje, ir kuris jo partijos buvo išrinktas kandidatuoti į valstybės vadovus. – Jis nori sustiprinti savo poziciją užgniauždamas nepriklausomą žiniasklaidą, nepaisant to, ar sieks kitąmet surengti pirmalaikius rinkimus, ar lauks iki parlamento kadencijos pabaigos.“
Žiniasklaidos įstatymas šią savaitę bus svarstomas Senate po to, kai rugpjūčio 11 d. jį priėmė žemesnieji rūmai. Juo siekiama užkirsti kelią Rusijos ar Kinijos kompanijų inicijuotam lenkų transliuotojų perėmimui, o panašios taisyklės galioja ir kitose ES šalyse, teigia vyriausybė. Tai priverstų „Discovery Inc.“ parduoti didžiausią privatų televizijos tinklą, į kurį įeina ir nepriklausomas naujienų kanalas TVN24.
Nors J. Kaczynskis ir jo paties pasirinktas ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis kol kas įstatymo projektu atrodo patenkinti, vis dar lieka tikimybė, kad jis bus pataisytas arba atmestas.
Rugpjūčio 25 d. prezidentas Andrzejus Duda – valdančiosios partijos lojalistas – pareiškė, kad situacija yra „ypatinga ir būtina atsižvelgti į mūsų interesus“. Kai vieni ir kiti parlamento rūmai baigs svarstyti įstatymo projektą, A. Duda tars galutinį žodį. JAV taip pat prieštaravo įstatymams, susijusiems su turto grąžinimu Holokausto aukų šeimoms.
„Teisė ir teisingumas“ kaltina TVN24 šališkumu D. Tusko atžvilgiu, be to, kanalas yra transliavęs laidas apie korupciją ir papirkinėjimą įvairiuose valdžios lygmenyse.
Valstybinė televizija buvusį Europos Vadovų Tarybos pirmininką vaizduoja kaip ES nepageidaujamą Vokietijos marionetę, priverstą sugrįžti į Lenkijos politiką.
„Tuskas iš naujo užveda „Pilietinę platformą“ iš Berlyno pinigų“, – skelbiama vienoje neseniai pasirodžiusioje antraštėje.
J. Kaczynskis ir jo partija jaučia, kad jų politinei pozicijai gresia pavojus, teigia Oksfordo universiteto Europos studijų profesorius ir knygų apie šiuolaikinę Lenkijos istoriją autorius Timothy Gartonas Ashas.
„Būtent todėl jie yra pasiryžę nepaisyti net Vašingtono, – sako jis. – Atvirai kalbant, tai šiokia tokia beprotybė.“
Ši istorija siekia dar 2007 m., kai „Teisė ir teisingumas“ buvo valdžioje ir paskatino pirmalaikius rinkimus. J. Kaczynskis beviltiškai pralaimėjo televizijos debatuose prieš D. Tuską, kuris tuometinį ministrą pirmininką užsipuolė dėl pagrindinių maisto produktų kainų ir suabejojo jo gebėjimu užmegzti ryšį su paprastais žmonėmis iš savo limuzino galinės sėdynės.
„Teisė ir teisingumas“ pralaimėjo ir dvi ateinančias kadencijas turėjo likti opozicijoje, tačiau J. Kaczynskis glaudžiai patarinėjo savo broliui dvyniui Lechui, tuometiniam Lenkijos prezidentui. Tada įvyko tragedija, kurios pasekmes Lenkija tebejaučia visą pastarąjį dešimtmetį. J. Kaczynskis kaltina D. Tuską dėl Lecho mirties 2010 m. lėktuvo katastrofoje, kai per oficialų vizitą vakarų Rusijoje žuvo 96 žmonės. D. Tuskas tuo metu buvo Lenkijos ministras pirmininkas.
J. Kaczynskis ir jo šalininkai išvystė visą sąmokslo teoriją apie katastrofą, kurią, pasak nepriklausomų tyrėjų, nulėmė piloto klaida leidžiantis tirštame rūke netoli Smolensko oro uosto pakilimo tako.
Tai padėjo laimėti rinkėjų simpatijas, kadangi elektoratas vis labiau piktinosi turtine nelygybe, ir galiausiai 2015 m. „Teisė ir teisingumas“ vėl sugrįžo į valdžią.
Asmeninis skausmas taip ir nenuslopo. Per karštas diskusijas 2017 m. J. Kaczynskis rėkė ant D. Tusko sąjungininkų parlamente: „Jūs jį sunaikinote, nužudėte, – šaukė jis. – Niekšai jūs.“
„Tą traumą atgaivino ir užaštrino Tusko sugrįžimas“, – teigia Michalas Krzymowskis, žurnalistas ir knygos „Kaczynskio paslaptys“, išleistos 2015 m., autorius.
Galima sakyti, kad šiedu vyrai tobulai išryškina vienas kito blogąsias ir gerąsias puses. Jie atstovauja dviem skirtingoms Lenkijoms.
72 metų J. Kaczynskis visą gyvenimą buvo viengungis, niekada neįgijo vairuotojo pažymėjimo ir tik neseniai atsidarė sąskaitą banke. Jis yra susitelkęs į istorinių Lenkijos nuoskaudų ištaisymą ir katalikiškos tapatybės gynimą. Jis retai keliauja į užsienio šalis ir kalba tik lenkiškai.
64 metų D. Tuskas – Europos valstybės veikėjas, padėjęs naviguoti JK pasitraukimą iš ES ir dabar žadantis panaikinti politinį susiskaldymą. Jis telkia dėmesį į jaunimui aktualesnes problemas, tokias kaip klimato kaita.
„Sunku šiais laikais ir įsivaizduoti du labiau kontrastuojančius žmones: ES įkūnijantį Tuską prieš Kaczynskį, neabejotiną ES skeptiką“, – sako Ewa Marciniak, Varšuvos universiteto politologė.
ES yra kritikavusi Lenkijos vadovybę dėl visko – pradedant pabėgėlių politika ir teismų nepriklausomybe ir baigiant gėjų teisėmis. Briuselis grasina sustabdyti lėšas Lenkijai (ir Vengrijai) dėl demokratijos standartų griovimo.
2014 m. pasitraukęs iš ministro pirmininko posto ir perėmęs vadžias Briuselyje, D. Tuskas perspėjo apie tamsias jėgas gimtojoje Lenkijoje. Grįžęs liepos mėnesį jis pasmerkė „piktybinę“ „Teisės ir teisingumo“ vyriausybę.
„Žinau, jog daugelis lenkų laukia, kada pasibaigs šis košmaras“, – sakė jis.
Atnaujinta dvikova leis išsiaiškinti, kas laukia Lenkijos: ar šalis, kadaise galėjusi pasigirti viena įspūdingiausių Vakarų sėkmės istorijų nuo Šaltojo karo laikų, netaps viena garsiausių ES išdavikių, o dabar dar ir JAV priešininke.
Nuo pat komunizmo žlugimo 1989 m. Varšuva Ameriką laikė patikimiausiu skydu nuo nepageidaujamos Rusijos įtakos.
Didesnė problema dabar ta, kad „Teisė ir teisingumas“ atrodo pasiryžę Lenkiją izoliuoti, teigia Jeilio universiteto istorijos profesorius Timothy Snyderis. Anot jo, tikslas – tiesiog „užtikrinti, kad žmonės, kurie šiuo metu vadovauja Lenkijai, išliktų valdžioje amžinai“.
