Narystės ES siekiančiame Sakartvele politinė krizė kilo po spalį įvykusių parlamento rinkimų. Opozicija juos vadina suklastotais, rengia masinius protestus ir reikalauja pirmalaikių rinkimų.
Aklavietė komplikavosi praėjusį mėnesį, policijai per reidą Vieningojo nacionalinio judėjimo (UNM) – pagrindinės opozicinės jėgos – būstinėje areštavus šios partijos lyderį. Dėl to galiausiai atsistatydino šalies premjeras.
Po šių įvykių Vakaruose kilo nerimas, kad Sakartvelas gali atsisakyti įsipareigojimų dėl demokratijos. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis Sakartvelo partijų derybas inicijavo šį mėnesį lankydamasis Tbilisyje. Tarpininkauti šiose derybose jis paskyrė švedų diplomatą Christianą Danielssoną.
Ch. Danielssonas anksti trečiadienį spaudos konferencijoje sakė, kad politinės partijos nesusitarė dėl išeities iš krizės.
„Europinio siekio įgyvendinimui reikia kompromiso, ypač valdančiosios partijos, kad šalis išeitų iš krizės“, – sakė jis po septynias valandas iki vėlumos vykusių įtemptų derybų.
„Deja,.. tokio noro šiandien prie [derybų] stalo nebuvo“, – sakė jis.
Pagrindinis dėmesys derybose skiriamas rinkimų ir teismų sistemos reformoms, kalinamų opozicijos politikų paleidimui ir pirmalaikių rinkimų perspektyvai.
Pirmasis, savaitę trukęs derybų ratas kovo 19-ąją taip pat baigėsi be rezultatų.
Ch. Danielssonas sakė, kad Ch. Michelis „spręs dėl tolesnių žingsnių ir jų laiko.“
Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderiai atmetė opozicijos kaltinimus derybų žlugdymu ir kenkimu Sakartvelo siekiui užmegzti glaudesnius ryšius su ES.
Sakartvelo vyriausybė yra paskelbusi planus 2024-aisiais kreiptis dėl narystės šiame bloke.
Opozicijos partijos atsisakė dirbti naujajame parlamente, pakenkdamos „Sakartvelo svajonės“ vyriausybės teisėtumui.