aA
Europos Komisija (EK) antradienį pristatys 1 trln. eurų vertės planą, skirtą finansuoti Europos Sąjungos (ES) tikslą iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido emisijų išmetimo atžvilgiu.
Ursula von der Leyen
Ursula von der Leyen
© AFP / Scanpix

Minėta suma bus investuota per 10 metų laikotarpį, o finansavimas bus gautas iš viešųjų finansų ir privataus sektoriaus.

Minėtas planas yra Europos „žaliojo susitarimo“ – plataus masto ekonomikos, transporto ir energetikos sektorių susitarimo paversti ES pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu kovojant su visuotiniu atšilimu – dalis.

Visgi už įkvepiančios retorikos slypi keletas svarbių problemų, kurias dar reikia išspręsti.

Pagrindinis dalykas yra tai, kaip paskatinti nuo anglių priklausomus ES regionus – Lenkiją, Čekiją ar tam tikras Vokietijos dalis – pasukti atsinaujinančių energijos šaltinių keliu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė įsteigti pereinamąjį fondą, skirtą finansuoti būtinus pokyčius, kurio vertė siektų iki 100 mlrd. eurų per metus.

EK vadovė taip pat nori, kad valstybės investuotų į aplinkos apsaugą.

Pasak EK, norint finansuoti perėjimą prie švarios energijos ir sumažinti emisijas, per metus reikia papildomų 260 mlrd. eurų investicijų.

EK dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, siūloma skirti „pereinamojo laikotarpio fondui“ 7,5 mlrd. eurų iš ES ilgalaikio 2021–2027 metų biudžeto.

Be to, turi būti vykdomos ir kitos ES investicijų programos ir skiriami biudžetai, tokie kaip biudžetai transporto ir žemės ūkio sektoriams. Finansavimas turi būti įgyvendinamas per investavimą iš Europos investicijų banko ir viešojo bei privačiojo sektoriaus įmonių.

Komisija nori, kad ketvirtadalis ilgalaikio biudžeto lėšų būtų skiriama „žaliojo susitarimo“ pertvarkai.

Tuo pat metu ji turi įtikinti skurdesnes bloko valstybes nares visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti numatomus pokyčius.

Neįtikinta Lenkija


Iki šiol Lenkija atsisakė pasirašyti susitarimą, nerimaudama dėl susijusių ekonominių ir socialinių išlaidų.

Be to, bloke vyksta sudėtingos diskusijos dėl branduolinės energijos.

Prancūzija gina atominę energiją, kuri įvardijama kaip palyginti naudingas energijos šaltinis, kai kalbama apie klimato kaitą skatinančių dujų emisijų mažinimą.

Čekija ir Vengrija taip pat gina branduolinės energijos šaltinus.

Visgi kitos valstybės narės, tokios kaip Liuksemburgas ir Austrija, nepritaria branduolinės energijos įvardijimui kaip „ekologiška energija“.

Į Komisijos parengtą dokumentą neįtrauktos pereinamojo laikotarpio fondo lėšos atominių elektrinių statybai finansuoti.

Visgi spaudžiant Prancūzijai ir kai kurioms rytinėms ES šalims, praėjusį mėnesį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime branduolinė energija apibūdinta kaip būdas užtikrinti klimato neutralumą, paliekant galimybę platesnėms diskusijoms.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

NT brokeris prapuolė su dešimčių klientų pinigais: teisėsauga aiškinasi situaciją, dingo bent 160 tūkst. eurų (1)

Butą sostinėje nusipirkti bandęs Edgaras pateko į galbūt nesąžiningo brokerio pinkles. Vyras...

Nuo bendraamžio sūnų ginti stojusi mama pašiurpino praeivius: vaikėsi vaiką su lazda, teko raminti aplinkiniams

„Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė isterija persmelktas vaizdo įrašas, kuriame...

Nuo pareigų nušalinama Pravieniškių pataisos namų vadovybė (220)

Po dviejų kalinių pabėgimo penktadienį nuspręsta nuo pareigų laikinai nušalinti Pravieniškių...

Šimonytė kreipėsi į Šeimų maršo dalyvius: saugokitės, nes rizika užsikrėsti yra nemaža (42)

Šeštadienį Lietuvoje organizuojamas Didysis Šeimos gynimo maršas. Nors epidemiologinė situacija...

Pokyčiai nuo pirmadienio: šalys, iš kurių atvykus bus taikomos švelnesnės izoliacijos sąlygos

Nuo pirmadienio, gegužės 17 d., keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Prancūzijos, Turkijos,...

PSO vadovas: COVID-19 antrieji metai pareikalaus daug daugiau aukų

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) penktadienį pareiškė, kad koronaviruso pandemijos...

Gavęs kvietimą antrai „VaxZevria“ vakcinos dozei vilnietis nustebo: ar ne per anksti? (31)

Į „Delfi“ redakciją kreipėsi skaitytojas iš Vilniaus, kuris kovo pabaigoje buvo paskiepytas...

Larisa Kalpokaitė – apie „Šeimos gynimo maršą“: auginkite vaikus, o ne organizuokite kažkokius maršus (35)

„Kas kėsinasi Lietuvoje į tikrą šeimą?“ – laidoje „ Jūs rimtai? “ svarstė aktorė...

Policija jau pasiruošusi Šeimų maršui: dirbs gausios pareigūnų pajėgos, laukia eismo ribojimai (463)

Šeštadienį Lietuvoje rengiamas „Didysis Šeimos gynimo maršas“, jo finalinis renginys vyks...

Nausėda apie biudžetą: deficito padidėjimas nėra pavojingas, NPD reikėtų kelti

Vyriausybei penktadienį pritarus atnaujintam 2021 metų biudžeto projektui bei 2,2 mlrd. eurų...